Tačiau atsitikus nelaimei svarbi tampa kiekviena sekundė ir nereikia bijoti pakenkti, nes nieko blogiau negali būti už neišgelbėtą gyvybę. Antradienį Lietuvos Raudonasis Kryžius nemokantiems suteikti pirmosios pagalbos pristatė specialų „Antrosios pagalbos rinkinį“. Jį sudaro lavonmaišis, urna pelenams, velionio nuotraukos rėmelis ir kiti reikalingi daiktai žmogui mirus. Jei neišdrįstame ir negebame suteikti pirmosios pagalbos, teliks suteikti antrąją.
Geriau padėti, nei nieko nedaryti
Panevėžyje prie dirbtinio tvenkinio, vadinamo Ekrano mariomis, pilna poilsiautojų. Anksčiau čia budėdavo gelbėtojai, tačiau dabar jų neliko. Vidurdienį saulės nebijantys panevėžiečiai sako, ištikus nelaimei pirmosios pagalbos suteikti neišdrįstu.
„Sunku pasakyti, kol nieko neįvyko. Jeigu būtų tokia situacija, tik tada atsiskleistų, ar mokėčiau“, – pripažino paplūdimyje sutikta panevėžietė.
„Teoriškai žinau, bet neteko, tai neįsivazduoju, kaip pavyktų“, – pripažino kita.
Skubiosios pagalbos specialistas Mindaugas Kliukas sako, dažnai žmonės nedrįsta suteikti pirmosios pagalbos, nors geriau gelbėti ir nemokant.
„Nepakenksi niekuo. Blogiau jau nebus, gali tik suteikti pagalbą ir galbūt išgelbėsi gyvybę. O, Jėzau, lūžta šonkauliai! Aš visuomet užduodu klausimą: geriau mirti su sveikais šonkauliais, ar gyventi su sulaužytais?“, – klausia M.Kliukas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atlikta apklausa skelbia, kad 45 procentai mano, nemokantys suteikti pirmosios pagalbos.
„Kiekvienas norėtume padėti žmogui, kuriam atsitiko bėda, bet nepadedame, nes nedrįstame, galvojame, kad neturime įgūdžių. Kitas dalykas – kai esi tą daręs ir išbandęs, tegu ne ant gyvo žmogaus, o ant manekeno, tu tikrai turi daugiau drąsos ir pultumei padėti“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Kviečia išmokti gaivinti
Raudonasis Kryžius nuolat organizuoja 3–4 valandų pirmosios pagalbos kursus, į kuriuos gali registruotis ir įmonės, ir atskiri asmenys.
„Apimamos visos temos: pradinis gaivinimas, kraujavimas, kaip naudoti defibriliatorių (...) patartina juos pasikartoti pagal įstatymus kas 5 metus, tačiau iš praktikos galiu pasakyti, kad reikia kas metus“, – pataria Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos programos vadovas Ramūnas Alenčikas.
Vilniaus Santaros klinikų Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus gydytoja Renata Juknevičienė sako, ištikus klinikinei mirčiai svarbi kiekviena sekundė.
„Pirmosios minutės po nelaimės yra kritinės, mat sustojus širdžiai maždaug per 20 sekundžių žmogus netenka sąmonės. Smegenys nebegauna kraujo tėkmės, o kartu su krauju – deguonies bei maistinių medžiagų. Be deguonies pirmiausia miršta smegenų ląstelės. Net jei vėliau profesionalai suteiks pagalbą ir atkurs širdies veiklą, smegenų nebeatgaivins, ir tos išeitys būna liūdnos“, – įspėja gydytoja.
M.Kliukas sako, svarbu pradėti gaivinti, o atvykę medikai darbą perims.
„Žmogus pradeda gaivinimą ir paraleliai skambina į 112 ar 113. Dispečerinė visuomet jam pasakys, ką daryti, kaip įvertinti būklę, kur padėti rankas. Jie paaiškins, kiek spausti, diktuos ritmą, viską pasakys, tik darykite“, – patikino medikas.
Lietuvos raudonojo kryžiaus užsakymu atlikta apklausa rodo, kad kas penktas žmogus yra patyręs situaciją, kai jam ar kitam reikėjo skubiosios pagalbos.
