Pastebėta, kad kartais plaučių vėžys diagnozuojamas laimingo atsitiktinumo dėka, atliekant kitus kompiuterinės tomografijos tyrimus. Tai rodo ankstyvos tikslinės ligos patikros trūkumą, teigia Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Patvirtinta, kad buvo atvejų, kai plaučių vėžys nustatomas visiškai atsitiktinai, nes tokių patikrų, kurios būtinos ligai ankstyvoje stadijoje aptikti, pas mus nėra patvirtinta, tam nenumatomos lėšos biudžete“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiu metu trečiadienį sakė R.Šalaševičiūtė.
Tiesa, plaučių vėžio atrankos programos idėją palaikantys medikai kartu svarsto, kad reikalingi ir nauji būdai, kurie padėtų lietuvius įtraukti ligų prevencijos programas. Jau esamomis priemonėmis pasinaudoja tik maždaug pusė galinčių.
Padėtų nustatyti ir širdies ligas
Medikai taip pat pabrėžia, kad plaučių vėžio gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos. „Jeigu mes plaučių vėžį aptinkame gana anksti, tikimybė, kad toks žmogus gyvens 10 metų yra apie 30 proc. Kai liga nustatoma jau ketvirtos stadijos, nėra beveik jokių šansų, kad žmogus išgyvens 10 metų sirgdamas plaučių vėžiu“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas profesorius Edvardas Danila.
Pasak jo, užsienio šalių patirtis rodo, kad dėl plaučių vėžio pasitikrinti kviečiant tik ilgą laiką rūkančius ir vyresnius gyventojus, didelė dalis susirgimų lieka nenustatoma. Taip yra, nes plaučių vėžiu vis dažniau suserga ir aktyviai nerūkantys žmonės.
Profesorius siūlo, kad kaip plaučių vėžio atrankos metodas būtų naudojama ir mažų dozių kompiuterinė tomografija. Toks būdas esą būtų naudingas ir kitų ligų savalaikiam nustatymui.
„Taip aptinkama ir lėtinė plaučių obstrukcija, kuri yra trečia dažniausia mirties priežastis pasaulyje, bet ir nemažai širdies ligų. Vienu šūviu galima diagnozuoti maždaug 10 dešimt gretutinių ligų, o pritaikomas vos vienas metodas“, – pasiūlymo praktiškumą pabrėžė E.Danila.
Vien įrangai reikėtų 3 mln eurų
Gydytojas akcentavo, kad vienodos sąlygos nemokamai pasitikrinti turėtų būti sudaromos tiek rūkantiems, tiek šio žalingo įpročio neturintiems žmonėms.
„Jeigu kas 2-3 metus būtų šitaip tiriami žmonės, tikrai būtų aptinkama daug plaučių vėžio ir kitų ligų atvejų, išgelbėtos gyvybės, ilgainiui ir sutaupyti pinigai“, – aiškino E.Danila.
Pasak jo, tyrimą gyventojams paskirti galėtų bendrosios praktikos gydytojas.
Naujos pacientų atrankos programos viziją pristatęs E.Danila teigė, kad idėją pirmiausia galima įgyvendinti 3 medicinos centruose. Kiekvienam jų reikėtų įsigyti ir po vieną naują kompiuterinės tomografijos aparatą, kurio kaina siekia maždaug 1 mln. eurų.
Kiekvieną aparatą dar turėtų aptarnauti du radiologai ir du radiotechnologai. Viso – 12 papildomų etatų.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė akcentavo, kad plaučių vėžio diagnostikos lauke pokyčiai Lietuvai – verkiant reikalingi. Pasak jos, šiuo metu 90 proc. visų ligos atvejų nustatoma, kai vėžys jau pažengęs, yra 3 arba 4 stadijos.
POLA atstovė pastebėjo, kad investicijos į patikrą galėtų atsipirkti. „Nereikia manyti, kad sunkių pacientų gydymas nekainuoja. Išleidžiami dideli pinigai, tačiau jie panaudojami neefektyviai.
Džiaugiamės, kad yra atsiradusios inovatyvios terapijos, vaistai, kurie prailgina šitų pacientų gyvenimą, bet tai yra kritinė liga, o mirtingumo ir diagnostikos statistika prasta“, – tame pačiame Seimo komiteto posėdyje pastebėjo N.Čiakienė.
Nepasinaudoja proga užbėgti ligai už akių
Šiuo metu Lietuvoje veikia 4 onkologinių ligų patikros programos. Tam tikrus amžiaus kriterijus atitinkančios moterys nemokamai gali pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ir krūties vėžio, vyrai – dėl prostatos. Abiejų lyčių gyventojai raginami dalyvauti storosios žarnos vėžio patikros programoje.
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai Saulius Cicėnas pastebėjo, kad ir jau esamomis onkologinių ligų patikros programų galimybėmis pasinaudoja tik apie pusė gyventojų.
Jis svarstė, kad vėžio patikra galėtų būti geriau integruota į profilaktinius sveikatos tikrinimus, kurie reikalingi profesinei veiklai. „Galbūt tai yra kelias. Žmogus nori dirbti – privalo atlikti sveikatos patikrinimą, į kurį įeina ir rentgenogramos. Ten jau galima pastebėti ankstyvas ligos stadijas ir nukreipti ligonį tinkama linkme“, – sakė S.Cicėnas.
Savo ruožtu parlamentaras Antanas Matulas kalbėjo apie sveikatos draudimo mechanizmo pakeitimus, kurie motyvuotų pasirūpinti savimi.
„Turime įtikinti žmones, kad prevencinėse programose turi dalyvauti, reikia pasitikrinti sveikatą. Priešingu atveju turėtų atsirasti kažkokią priemoką, galbūt padidėti sveikatos draudimo įmoka.
Valstybė sudaro galimybę nemokamai pasikrinti keliose prevencinėse programose. To dėka akivaizdžiai galima išvengti mirčių ir didžiulių išlaidų, bet žmogus kažkodėl užsispyrusiai to nenori daryti“, – kalbėjo A.Matulas.
