Publikacija, kurioje kalbama apie plaučių vėžio tyrimus žmoguje ir pelėse, vainikavo daugiau nei trejus metus trukusį intensyvų darbą.
Naujausias darbas – plaučių vėžio tyrimas
Apie VU Gyvybės mokslų centre dirbančio Rapolo Žilionio darbus išgirstame jau ne pirmą kartą. Neseniai R. Žilionis prisidėjo prie naujo kvėpavimo takų ląstelių tipo atradimo, o šį kartą straipsnyje, publikuotame žurnale „Immunity“, mokslininkas kartu su kolegomis pristatė darbo rezultatus itin aktualioje plaučių vėžio tyrimų srityje. Šio straipsnio apžvalgos pasirodė ir pasauliniuose mokslo populiarinimo tinklalapiuose bei Harvardo universiteto apžvalgoje.
Pasaulis R. Žilionio kartu su kolegomis atliktu tyrimu susidomėjo neatsitiktinai. Šis darbas paliečia imuninių ląstelių tyrimus ir galimybes vėžio gydymui naudoti imunoterapiją.
„Straipsnyje aprašomi daugiau nei trejų metų pareikalavę darbai, kuriuos atlikome bendradarbiaujant su dr. Allono Kleino ir dr. Mikaelio Pitteto laboratorijomis. Kartu sujungėme kompetencijas vėžio imunologijoje ir pavienių ląstelių RNR sekoskaitoje siekdami geriau suprasti skirtumus tarp žmogaus ir pelės imuninių ląstelių, infiltruojančių plaučių navikus“, – apie naujausią tyrimą pasakoja R. Žilionis.
Pelės – svarbiausios pagalbininkės
Pasak mokslininko, atliekant šį tyrimą buvo dirbama su pelėmis, nes būtent jos yra svarbiausias modelinis organizmas tiriant daugelį žmogaus ligų ir ieškant vaistų joms gydyti.
„Palyginamieji darbai, tokie kaip šis, leis platesnei mokslininkų bendruomenei sutelkti pastangas į tuos pelės biologijos aspektus, kurie galioja ir žmogui“, – sakė R. Žilionis. VU Gyvybės mokslų centro darbuotojas pasidžiaugė, kad galimybę atlikti šį tyrimą suteikė kito lietuvių mokslininko – dr. Lino Mažučio – kartu su dr. Allonu Kleinu 2015 m. sukurta didelio našumo ląstelių tyrimo technologija.
„Gali kilti klausimas, kodėl mes, mokslininkai, naudojame būtent peles. Atsakymas paprastas – žmogaus ir pelės organizmai turi daug panašumų, o pelių tyrimai yra patogūs dėl ekonominių priežasčių, bei gerai išvystytų molekulinių įrankių šiems gyvūnams manipuliuoti. Dėl genetinio panašumo, pelės serga tokiomis žmogiškomis ligomis kaip vėžys, diabetas, širdies ligos, nutukimas. Šiandien dauguma mokslininkų tirdami pelės prieš savo mato ne graužiką, o mažą žmogaus modelį“, – pasakoja R. Žilionis.
Žmogaus organizmas – unikalus
Tačiau mokslininkas pažymi, kad nepaisant šių panašumų žmogaus organizmas yra unikalus ir ne visi tyrimai, atlikti su pelėmis, suteikia pakankamai naujų žinių, padedančių žmoniją kamuojančių ligų gydymui.
„Vis dėlto žmogus nėra pelė, todėl tik dalis atradimų vėliau sėkmingai pritaikomi žmonėms. Nors yra nemažai panašumų tarp žmogaus ir pelės organizmų, tačiau taip pat yra ir skirtumų. Vienos konkrečios ligos – plaučių vėžio – atveju pradėjome tuos panašumus ir skirtumus vardinti sistemingai. Tai tapo atspirties tašku tolimesniems tyrimams siekiant išplėsti imunoterapijos taikymo ribas“, – atskleidžia tyrinėtojas.
