Ligoninės skundžiasi, kad negavus slaugos, iš gydymo įstaigos sunkiai sergantis artimasis nebeparsivežamas namo. Taip sergantieji paliekami už slaugą net neatsakingų gydytojų valioje.
Prieš tai dažnu atveju, senolių turtas jau būna nusavintas artimųjų.
„Tokio „malonumo“ priešui nelinkėčiau“
Slaugos ligoninėje gulinčiam 60-mečiui Alfredui trečios stadijos prostatos vėžys. Jo dukra jau 17 metų gyvena Airijoje.
Alfredas skaičiuoja, kad per tiek metų ją tematė 5 kartus, tad namuose vyru niekas nepasirūpintų.
„Man tiktai reikėtų švilptelėti, ir ji grįžtų, viską reikėtų mesti, bet aš šito niekada nedarysiu, nes slaugiau savo motiną 2 metus ir tokio „malonumo“ priešui nelinkėčiau“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo Alfredas.
Alfredas baiminasi, kad pagerėjus sveikatai, iš hospiso, kur dabar gyvena, gali tekti keliauti namo. O ten pačiam tektų leistis po šešias injekcijas vaistų per dieną.
„Aš jau čia bus trečias mėnuo. Ir aš labai patenkintas, su baime galvoju, kaip reikės grįžt namo“, – sakė Alfredas.
Liga išginė į hospisą
Į hospisą – vietą, kur iki mirties prižiūrimi sunkūs ligoniai, paskutinė inkstų vėžio stadija iš namų išginė ir 54-erių Galiną.
Moteris namuose gyventi negali, nes jie nepritaikyti vaikščioti nebegalinčiai moteriai, o savivaldybės socialinių darbuotojų trūko.
„Artimieji yra, bet dirba visi. Nėra laiko, namuose sąlygų nėra. Kai senas namas, seni praėjimai, nei pravažiuoti, nei ką“, – liūdną savo realybę nupasakojo Galina.
Sergantys senoliai tampa nereikalingi
Daug sergančiųjų senolių, nors ir turi artimuosius, tačiau tampa jiems nebereikalingi, vos tik nebegali savimi pasirūpinti patys.
„Turėjome pacientę, kuri atvažiavo pas mus mirti, o butą perrašė seseriai.
Mums padedant pavyko pacientę pastatyt ant kojų, ji pasveiko. Bet kai paskambino seseriai, sesuo pasakė, kad butas tavo jau parduotas ir negali grįžti.
Tuomet moteris sako: tai aš grįšiu pas tave, bet sesuo pasakė: „Ne“.
Bet mes suorganizavome pagalbą pacientei, jai buvo grąžinti pinigai už butą, radome, kur gyventi“, – pasakojo Vilniaus Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos slaugos hospiso įkūrėja ir vadovė sesuo Michaela Rak.
Galvos skausmas medikams
Didmiesčių ligoninės skundžiasi, kad kasdien susiduria su atvejais, kai bejėgių ligonių į namus parsivežti neskuba artimieji.
Jei jie būna išnaudoję 4 mėnesių slaugos kvotą, gydytojams teka primygtinai reikalauti ligonį parsivežti namo, arba rūpintis, kas galėtų jį slaugyti.
Tai gaišina gydytojus, be to, apleistas ligonis užima kito vietą.
„Aišku, žmonės, kurie išvažiuoja į užsienį dirbti, labai užimti darbo vietose. Savo tėvams kitoks laikmetis ir kitoks požiūris yra. Nors kita vertus ir gaila“, – sakė Santarų klinikų direktorė medicinai ir slaugai Danguolė Jankauskienė.
Motiną pražudė iš beviltiškumo
Pagalbos trūksta ne tik sergantiems, bet ir juos slaugantiems giminaičiams. Pasak slaugytojų, ligonio šeimoms kartais reikia didesnės pagalbos nei pačiam ligoniui.
Pernai teismas 9 metams už grotų pasiuntė perspektyvų 33 metų šachmatininką Aleksandrą Jegorovą. Jis pagalve uždusino savo sergančią motiną.
Nustatyta, kad prie patalo prikaustytą motiną sūnus nužudė iš beviltiškumo.
„Artimieji pasimetę, nes kur beeina, neranda tos pagalbos. Šeima nežino, kaip slaugyti, kas priklauso.
Žmogus jau kartais būna agonijoje, miršta, o neturi jokių išmokų ir sauskelnes perka iš savo lėšų“, – kalbėjo hospiso namų slaugytoja Ana Kovalevska.
Slaugytojų 15 kartų mažiau, nei reikia
Slaugyti sunkiai sergančią aklą motiną, kuriai nustatytas galvos auglys, kaunietei Aldonai Žečienei padeda socialinė darbuotoja. Ji padėti į namus ateina keletui valandų per dieną.
Tačiau slaugytojas visoje šalyje gauna vos 2 tūkst. 700 sunkiai sergančiųjų, kai tokių reikia 40 tūkstančių ligonių.
„Slauga – tai visa laimė, kad tokią gavome. Ateina socialinės darbuotojos, kurios paduoda pietus.
Jau būna pietūs palikti, išvirti, juos tiktai pašildo. Pažiūri, pamaitina, sugirdo vaistukus ir lieka ji viena“, – kalbėjo A.Žečienė.
Planai neįgyvendinami
Dar pernai Sveikatos apsaugos ministerija žadėjo steigti per 3 tūkstančius papildomų slaugos lovų, tačiau planas liko neįgyvendintas.
„Yra rajonų ir ligoninių, kurios nutolusios nuo miesto, ir jos tikrai galėtų būti panaudojamos slaugai. Tuos žmones galima perkelti, bet mes susiduriame su dideliu pasipriešinimu“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Globos sistema neveikia
Į globos namus artimųjų neslaugomas ligonis gali patekti atseikėjęs 80 procentų savo gaunamų pajamų.
Kol slaugos sistema nepakankama, sunkiai sergantiems senoliams tenka blaškytis tarp slaugos ir globos įstaigų.
„Slauga užtikrinama keturiems mėnesiams, bet po to neretai turi kraustytis į globos įstaigą.
Globos įstaigoje gyveni metus, tačiau prisimoki už gyvenimą ten, nes dalį tavo pajamų paima už paslaugą.
Tada vėl ateina laikas, kai gali kreiptis slaugos, žmonės kreipiasi slaugos, nes už ją nemoki. Ir tada tokie gyventojai kasmet keliasi į slaugos ligonines tam, kad sutaupytų pinigėlių“, – pastebėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
