Vanduo – tai atgaiva, sveikata, energija. Jis - mūsų medžiagų apykaitos ir mūsų gyvybingumo pagrindas.
Vandens gėrimas yra vienas iš sveikiausių dalykų, kurį mes galime padaryti, kad jaustumėmės gerai ir būtume kupini jėgų. Tačiau, jei karštomis vasaros dienomis esame priversti juo gaivintis, atšalus orams dažniausiai pamirštame išgerti reikalingą kiekį vandens. Apie tai, kodėl vanduo toks svarbus mūsų organizmui kalbamės su „Northway“ medicinos centro šeimos gydytoja Žaneta Genutiene.
Kuo vanduo naudingas mūsų organizmui?
Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir sveikatos šaltinis. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 70% vandens, kraujyje apie 98%, raumenyse apie 75%, kauluose apie 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Vandens pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą.
Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir koloidiniai vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse. Kartu su vandeniu iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos arba apykaitos produktai. Laiku jų nepašalinus, žmogus gali sunkiai apsinuodyti ir net mirti.
Net nedidelis vandens trūkumas organizme turi įtakos savijautai – lėčiau teka kraujas, ląstelės blogiau aprūpinamos deguonimi, prastėja bendra fizinė būsena: sutrinka dėmesio koncentracija, atsiranda irzlumas, galvos skausmai, sušlubuoja atmintis, sulėtėja reakcija.
Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais. Dėl vandens deficito praradus 6—8% savosios masės, žmogaus organizme sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja oksidacijos procesai, didėja kraujo klampa, pakyla temperatūra, dažnėja pulsas, parausta oda, suglemba raumenys ir kūnas, svaigsta galva.
Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, inkstai neišskiria šlapimo, silpsta protas. Netekęs 21% vandens, žmogus miršta. Žmogui būti be vandens daug pavojingiau negu be maisto: nevalgęs jis gali išgyventi iki 40 dienų, o negėręs tik apie 8.
Na, o tiems, kurie vandens nauda dar neįtikėjo - dar keletas kasdienių vandens teikiamos naudos pavyzdžių:
Vanduo lieknina. Dažnai žmonės linkę alkio jausmą maišyti su troškuliu. Todėl, pajutus alkį, pirmiausia reikėtų išgerti vandens, nes tai padės jaustis sotesniems. Vandens stiklinę rekomenduojama išgerti ir kaskart prieš valgį. Sotumo jausmas ateis greičiau, tad suvalgysite mažiau, o organizmą papildysite vandens kiekiu.
Vanduo ne tik malšina alkio jausmą, bet ir suaktyvina medžiagų apykaitą. Ir tuo labiau, kuo vanduo šaltesnis. Kad sušildytų vandenį, organizmas turi dirbti, šio proceso metu degindamas kalorijas.
Vanduo suteikia daugiau energijos. Jei jaučiatės išsekę, su vandeniu galite gauti energijos.
Dehidratacija verčia jaustis pavargusiais, o reikiamas vandens kiekis padeda širdžiai efektyviau pumpuoti kraują, o kraujui transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas į ląsteles.
Vanduo mažina įtampą. Vanduo sudaro apie 70% iki 80% jūsų smegenų tūrio vanduo. Trūkstant vandens, žmogaus kūnas ir protas yra apimti streso. Siekiant išlaikyti žemą streso lygį, rekomenduojama ant savo darbo stalo nuolat turėti stiklinę vandens ar nešiotis su savimi vandens butelį ir gurkšnoti reguliariai.
Vanduo stiprina raumenų tonusą. Geriamasis vanduo padeda išvengti raumenų spazmų ir „sutepa“ kūno sąnarius. Trūkstant vandens, tenka mankštintis ilgiau ir intensyviau, norint pasiekti trokštamą rezultatą.
Vanduo gerina virškinimą. Kartu su ląsteliena, vanduo yra labai svarbus geram virškinimui. Vanduo padeda tirpinti atliekų daleles, ir sklandžiau perduoda virškinimo traktui. Esant organizmo dehidratacijai, kūnas sugeria visą vandenį, ir perduoti atliekas tampa gerokai sunkiau.
Taigi, vanduo yra būtinas beveik kiekvienai kūno funkcijai.
Koks vandens kiekis mums reikalingas?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą maisto pasirinkimo piramidę, 8 stiklinės vandens per dieną yra gyvybiškai būtinas kiekis, reikalingas ląstelėms, atliekančioms labai svarbias fiziologines funkcijas. Individualų reikalingą vandens kiekį labai paprasta apsiskaičiuoti - kiekvienam ūgio centimetrui reikia 10 ml vandens.
Tad, jei žmogaus ūgis 1,75 metro, per dieną jam reikia išgerti apie 1,75 litro vandens. Žmogui reikalingo vandens kiekis taip pat priklauso nuo jo amžiaus, klimato sąlygų, nuo bendros sveikatos būklės, mitybos ir fizinės veiklos lygio. Sportuojančiam ar stipriai prakaituojančiam žmogui vandens gali reikėti daugiau. Nereikia bijoti, kad vandens bus per daug. Suvartojus per daug vandens, sveiko žmogaus organizmas vandens perteklių sėkmingai pašalins.
Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl kiekvieną dieną būtina išgerti prarastą vandens kiekį. Su geriamuoju vandeniu mūsų organizmas gauna ir apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos.
Ar vandenį gerti reikia tik pajutus troškulį?
Gerti vandenį reikia pradėti anksčiau nei pajuntamas troškulys, nes troškulio jausmas reiškia, kad organizmui jau trūksta maždaug litro vandens. Dehidratacija gali sukelti rimtas fiziologines reakcijas, pavyzdžiui, šlapimo trakto infekcijas ir vidurių užkietėjimą, nuovargį, galvos skausmą ir migreną.
Pavyzdžiui, jeigu dirbate karštoje aplinkoje arba jums skauda galvą, išgerkite dvi stiklines vandens. Jeigu galvos skausmas atsirado dėl dehidratacijos, jis turėtų per valandą dingti.
Dehidratacija taip pat gali turėti poveikį protinei veiklai. Remiantis tyrimų duomenimis, vaikų gebėjimas sutelkti dėmesį į matematikos užduotis pablogėdavo, jeigu jų organizmas dehidratuodavo nuo 1 iki 2%, o toks skaičius net nėra pakankamas, kad sukeltų troškulio pojūtį. Nors vandens gauname ir su įvairiais maisto produktais (daržovėse ir vaisiuose jis sudaro apie 90 proc. masės, duonoje – 40 proc., mėsoje 45–65 proc.), šio kiekio nepakanka patenkinti organizmo poreikius. Todėl vandenį gerti reikia ir nejaučiant troškulio.
Ar troškulį malšinti galime vandeniu iš čiaupo?
Mūsų šalyje vanduo iš čiaupo – puikios kokybės. Lietuva yra vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių, naudojanti viešajam vandens tiekimui tik požeminį (gruntinį) geriamąjį vandenį.
Požeminio vandens kokybė yra geresnė negu paviršinio, nes jis yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos – aplinkos tarša esminės neigiamos įtakos jam neturi. Be to, vandens kokybė yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama.
Tai yra nacionalinis turtas, kurį Lietuvai padovanojo gamta, o kartu ir didžiulis privalumas kitų valstybių atžvilgiu, nes jos dažniausiai naudoja valytą ir cheminiu būdu apdorotą paviršinį upių ar ežerų vandenį. Net tokia išsivysčiusi valstybė kaip JAV savo piliečiams tiekia apie 80 proc. cheminiu būdu apdoroto paviršinio vandens.
Kokia Jūsų rekomenduojama geros savijautos formulė?
Rekomenduočiau nieko nelaukiant išgerti stiklinę vandens. Ir paskatinti savo draugus, bendradarbius, šeimos narius padaryti tą patį. Tegul vandens gėrimas tampa įpročiu, padėsiančiu išsaugoti gerą nuotaiką ir gerą sveikatą.
