Pirtis – lyg šventovė
Pilvo šokių mokytoja ir moteriškumo mokyklos „Shakti“ vadovė Jurgita prisipažino, kad į čempionatą ji vyko ne laimėti, o tik gerai praleisti laiką. Vos prieš keletą metų pirtininkyste susidomėjusiai J.Mazurkevičiūtei geriausios vanotojos titulas tapo itin malonia staigmena.
„Aš džiaugiuosi, kad mano individualumas sulaukė tokio pripažinimo. Vis dėlto laimėjimas dar nereiškia, kad esi pats geriausias. Vanotojai – kaip masažistai. Vieni jų grubesni, kiti švelnesni, tad vanojamasis labai subjektyviai nusprendžia, kuris vanotojas yra geriausias. Taip jau nutiko, kad šiame čempionate pasirodžiau geriausiai“, - šypsojosi J.Mazurkevičiūtė.
Konkurse varžęsis 31 dalyvis turėjo atlikti dvi programas: privalomąją ir laisvąją. Pastarojoje buvo demonstruojamas vanotojo individualumas. Būtent šioje dalyje Jurgita ir sužibėjo – vanodama ji pasinaudojo pilvo šokyje išlavintais judesiais, gydė klientą gintaro kompresais.
Anot J.Mazurkevičiūtės, gintaro kompresai, laikomi ant probleminių kūno vietų, suaktyvina kraujotaką ir tonizuoja tam tikras kūno sritis.
Su vyru pirčių verslą įkūrusi Jurgita pati pirtyje lankosi bent kartą per savaitę. Pasak jos, tai geriausias būdas atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.
„Iš pradžių mano suvokimas apie pirtis buvo siaubingas. Anksčiau buvau išbandžiusi tik tas pirtis, kuriose nėra vantų ir garo. Sausas oras ir didelis karštis buvo nepakeliamas. Apsilankiusi garinėje pirtyje supratau, kad tai pirties procedūros yra maloni terapija, masažas. Dabar iš pirties išeinu išsivaliusi ne tik kūną, bet ir sielą“, - pasakojo pašnekovė.
Patarimai pirtininkams
Rekomenduojama temperatūra garinėje pirtyje – 60 laipsnių pagal Celsijų. Tokį karštį lengvai iškenčia ir vyrai, ir moterys, ir vaikai. J.Mazurkevičiūtė tikino, kad pirties teikiamais malonumais gali mėgautis kone visi, reikia tik įsiklausyti į savo organizmą.
„Jei jau galvoji, kad dar šiek tiek pasėdėsi ir eisi lauk, geriau iškart ir eik. Perkaitimas pirtyje jaučiamas tik vėliau“, - sakė J.Mazurkevičiūtė.
Pasak J.Mazurkevičiūtės, pirties procedūros prasideda nuo garo užpilimo. Pirtininkas turi sugebėti garą pasiimti ir jį nuleisti iki vanojamojo, apšildyti jo visą kūną. Tuomet prasideda darbas su vantomis.
Pradedantiems vanotojams dera suprasti, kad vanojimas yra ne tik sportas, bet ir menas. Tvoti vanta iš visos jėgos ne tik neverta, bet ir negalima. Vienintelis tokio vanojimo rezultatas – raudoni rėžiai ant kūno.
Vanta veikia ne mechaniškai, o termiškai. Todėl šildant kūną dera naudotis įvairiausia technika: paplekšnojimais, šlavimais ir t. t.
„Be to, bet kokia technika turi būti sisteminga. Kaip jau sakiau, vanojimas – lyg masažas. Todėl vanoti pradedame nuo pėdų. Po to vanta kyla kūnu aukštyn. Negalima pavanoti pėdas, po to kaklą, paskui sėdmenis ir t. t. Reikia turėti sistemą“, - aiškino vanojimo čempionė.
Per pačią procedūrą gali kisti vanojimo stilius. Tai nutinka, nes keičiasi vanojamojo būsena. Kad pėrimas vanta būtų sėkmingas, reikia bendrauti su vanojamuoju ir įsiklausyti į jo troškimus.
Kokias vantas rinktis?
J.Mazurkevičiūtė patarė vantas naudoti tik po vieną kartą. Kitaip pranyksta gydomosios savybės, o lapeliai, prisigėrę prakaito, yra tiesiog nehigieniški.
Vantas dera rinktis pagal nuotaiką ir fizinę būklę. Kad nepaklystumėte tarp daugybės vantų rūšių, lrytas.lt pateikia trumpus vantų gydomųjų savybių aprašus pagal tai, iš kokio medžio šakelių jos pagamintos.
Alyvos
Alyvos džiugina dvejopomis vantomis – žiedų ir lapų. Efektyvesnė ir malonesnė yra alyvų žiedų vanta, kurią galima naudoti tik žydėjimo metu. Lapų vantos gydo ilgai negyjančias žaizdas ir slopina migrenos skausmus. Taip pat tai puiki priemonė nuo peršalimo ir druskų bei nuosėdų sankaupų sąnariuose.
Beržas
Klasikinė vanta, tinkanti ne tik vanojimui, bet ir masažui, glostymui, trynimui, pasižymi puikiomis plaunančiomis savybėmis. Beržinės vantos padeda atgauti jėgas, gydo peršalimo ir nervų ligas. Taip pat jos gali palengvinti virškinimo procesus ir slopinti kaulų skausmus.
Ąžuolas
Ąžuolo vanta bene labiausiai mėgstama pirtininkų-profesionalų: ji lengva, mechaniškai tvirta, gerai atlaiko karštį, platūs lapai idealiai tinka garui vaikyti. Tokia vanta valo riebią odą, naikina spuogelius, gydo odos uždegimus, tinka uždegimų profilaktikai.
Liepa
Liepinė vanta reikalinga žmogaus fiziniam aktyvumui palaikyti, mažina karščio pojūtį. Taip pat ji mažina galvos skausmus, gydo žaizdas ir pūsles, slopina uždegimus.
Gluosnis
Gluosnio šakelės lygios ir lanksčios, lapai laikosi tvirtai. Šis medis skatina vaisingumą, stabilizuoja medžiagų apykaitą. Taip normalizuoja padidėjusį rankų ir kojų prakaitavimą, padeda atsiradus pūliniams ir votims.
Šermukšnis
Iš šio medžio galima pagaminti trijų rūšių vantas: lapų, žiedų ir uogų. Uoginės vantos puikiai tinka masažui. Šermukšnio vantos gali padėti gydant ginekologines ligas, frigidiškumą. Taip pat jos padeda gydyti hemorojinius mazgus ir virškinimo organų susirgimus.
Alksnis
Išpėrus alksninėmis vantomis gali sumažėti sąnarių ir galvos skausmai. Taip pat alksnis padeda užsitraukti žaizdoms, gydo uždegiminius procesus ir peršalimo ligas.
Drebulė
Drebulinė, vanta naudojama kaip kompresas, padeda nuo odos problemų, įvairių opų, nudegimų atvejais, malšina dantų skausmą. Jei kamuoja virškinimo problemos, galima uždėti drebulinės vantos kompresą.
Uosis
Uosio vanta stipri ir atspari, lapai lankstūs ir tvirtai laikosi ant šakelių, gerai pakelia karštį, tinka garui vaikyti. Uosio lapuose daug eterinio aliejaus, karotino, askorbo rūgšties. Vantos, surištos iš šio medžio šakelių, padeda sergant reumatizmu, radikulitu, artritu. Kvėpuoti uosio vantos garais naudinga sergant viršutinių kvėpavimo takų susirgimais.
