Statistika negailestinga – gyvenimą penkeriems metams į priekį Lietuvoje gali planuotis kiek daugiau nei 45 proc. pacientų, kuriems diagnozuojamas storosios žarnos vėžys. Tai reiškia, kad likusieji pacientai, kenčiantys nuo šio negalavimo, pralaimi kovą su liga. Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje išgyvenamumo rodikliai daug geresni ir siekia 70 proc.
„Šie skaičiai rodo, kad Lietuvoje dažniausiai yra nustatomi pažengusio vėžio atvejai, kurie yra sunkiau ir ne visada sėkmingai gydomi. Didelė su šios rūšies vėžiu susijusi problema yra ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl kreipiasi į medikus per vėlai“, – tvirtina med. m. dr. Juozas Stanaitis, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas gastroenterologas.
Pasak dr. J. Stanaičio, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas priklauso nuo jų stadijos. Jei navikas diagnozuojamas ankstyvojoje stadijoje, pacientą galima išgydyti visiškai. Storosios žarnos vėžys vystosi iš adenominio pobūdžio polipų. Žinoma, kad vėžys iš tokio polipo vystosi apie 10 metų.
Gerinant diagnostiką akstyvosiose vėžio stadijose įsigytas vienas pirmųjų Lietuvoje praėjusiais metais sukurtas naujos, trečiosios kartos endoskopas „Olympus Evis Exera III“ su integruota siauro pluošto arba dar vadinamos „mėlynos šviesos“ endoskopijos galimybe. Šiuo aparatu galima išgauti aukštos raiškos vaizdą, maksimaliai išdidinti jį ir, naudojant siauro pluošto endoskopijos galimybę, detaliai apžiūrėti polipą.
„Gydytojas, naudodamasis šiuo naujosios trečios kartos aparatu, gali ypač tiksliai diagnozuoti menkiausius pakitimus storojoje žarnoje ir patikimai įvertinti, ar polipas yra gerybinis, ar šalintinas. Tai reiškia, kad galima pamatyti net ir labai mažus ankstyvus pakitimus ir jų ribas, ko nebuvo galima iki šiol. Laiku pašalinus polipą, galima daug efektyviau užkirsti kelią klastingai ligai“, – pasakoja dr. J. Stanaitis.
