Bioninė širdis yra vadinama tiltu į transplantaciją, nes sunkiai sergantys ligoniai dažnai nesulaukia tinkamo donoro. Įsiūta bioninė širdis vėliau galėtų būti pakeista donoro širdimi. Dar daliai ligonių šis medicinos prietaisas padovanotų 5-10 metų.
Bioninę širdį sukūręs profesorius Gino Gerosa neabejojo, kad taikant naujas technologijas kardiochirurgijoje įmanoma sumažinti širdies persodinimo laukiančių pacientų eiles ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę po operacijos.
Atliko ne vieną unikalią operaciją
2007 m. G. Gerosa buvo pirmasis Italijoje, kuris persodino dirbtinę širdį 54-erių pacientui. 2011 m. šiam ligoniui buvo persodinta donoro širdis. Šis žmogus sėkmingai gyvena iki šiol.
G. Gerosa yra atlikęs ne vieną unikalią operaciją. Pavyzdžiui, taikydamas mikroinvazinę techniką, kurios metu nenaudojamas skalpelis, jis pašalino 70-mečio širdies dalį, nestabdydamas raumens veiklos.
Paduvos chirurgas su savo komanda kasmet gerina širdies persodinimo rekordus Italijoje: 2016 m. tokių operacijų buvo atlikta 39, 2017 m. – 40, o 2018 m. – 31.
Atvykęs į Vilnių, kur dalyvavo tarptautinėje konferencijoje G.Gerosa neabejojo, kad bioninės širdies kūrimas – tai ne vienos valstybės reikalas, todėl prie šio projekto galėtų prisijungti Lietuva, turinti gerus specialistus ir vysto šiuolaikines technologijas.
Lietuvos ir Italijos partnerystė padėtų pritraukti Europos struktūrinius fondus, kuriant biotechnologijų įmones. Tai yra svarbu planuojant mokslinius tyrimus ir įgyvendinant jų rezultatus.
– Ar bioninė širdis yra tik mokslinis eksperimentas? Ar šis gydymo būdas taikomas klinikinėje praktikoje? – paklausiau profesoriaus G.Gerosos.
– Esame dar toli nuo kasdienės praktikos, dar kuriamas bioninės širdies prototipas, kuris bus išbandytas su eksperimentiniais gyvūnais.
Visame pasaulyje daugėja pacientų, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, šių pacientų gydymas yra komplikuotas ir ne visada sėkmingas.
Gali pavaduoti tikrą širdį
– Paskaitoje minėjote, kad bioninė širdis – tai tiltas į transplantaciją, kai laimima laiko sulaukti tinkamos donorinės širdies. Kiek ilgai pacientas galėtų laukti natūralios širdies, nešiodamas krūtinėje jūsų gaminį?
– Iš tiesų tilto sąvoka geriau tinka apibūdinant dabartinę situaciją, kai yra taikomi šiuolaikiniai dirbtinės širdies modeliai.
Bioninė širdis – tai žingsnis į priekį. Tai turėtų būti kur kas kokybiškesnis natūralios širdies pakaitalas.
Yra geras klausimas apie tai, kiek galima išgyventi su bionine širdimi. Žinoma, kad apie pusė pacientų, prijungtų prie dirbtinės širdies, gyvena nuo 5 iki 10 metų. Bioninė širdies galėtų pakeisti dirbtinę širdį.
Savo ruožtu norėčiau jūsų paklausti, kiek ilgai tarnauja automobilis?
Neatsitiktinai jums uždaviau šį klausimą. Manau, tai priklauso nuo automobilio markės. Jei turite mersedesą, galite be jokių gedimų nuvažiuoti 250 tūkstančių kilometrų, manau, tokį automobilį galėsite naudoti dešimt metų.
Jei turiu automobilį, kuris važiuoja nesustodamas dieną naktį, o tai tęsiasi dešimt metų, niekas nežino, kada jis gali sustoti.
Tokį pavyzdį pateikiau, norėdamas papasakoti, kaip sunkiai plaka dirbtinė širdis, kuri turi susitraukti per minutę 60-70 kartų, nes toks yra normalus pulsas.
Mes negalime palikti savo širdies garaže kaip kokio automobilio ir leisti jai ilsėtis. Šia pavyzdys rodo, kokią sudėtinga technologiją mes kuriame.
Nevaržo ligonio judėjimo
– Kaip yra sudaryta bioninė širdis? Ar tai širdis, kuri veikia be pulso?
– Tai – puikus klausimas. Bioninėje širdyje yra paleidiklis, jis valdomas programinės įrangos, taip pat prietaisas gali veikti spaudimo ir traukimo režimu. Vadinasi, bioninė širdis gali pulsuoti kaip natūrali širdis arba veikti nuolatiniu srautu.
– Kokios dydžio nauja širdis? Ar ji įsodinama į krūtinės ląstą?
– Mūsų konstruojamas prototipas nėra didelis, jam dar turime sukurti motorinę dalį, tai apie 8 centimetrų ilgio vamzdelis, jis tinka tiek vaikams, tiek vyrams, tiek moterims.
Įsiuvant prietaisą į krūtinės ląstą, reikia išimti tikrąją širdį.
– Kur lieka maitinimo šaltinis?
– Šiuolaikiniai dirbtinės širdies prietaisai yra tokios konstrukcijos, kad turi būti laidais prijungti prie maitinimo elementų. O bioninė širdis kuriama kitu būdu, nes naudojami transderminiai maitinimo ir valdymo tipai, vadinasi, bioninė širdis gali veikti be išorinių jungčių.
Įsivaizduokite, naujo prietaiso valdymas gali vykti radijo bangomis, tai suteikia pacientui judėjimo laisvę, jam nereikės kartu su savimi nešioti rankinės, kurioje yra dirbtinės širdies baterijos.
Būtina valstybinė parama
– Ar žinoma, kiek gali kainuoti nauja širdis?
– Kelianti ūžesį pneumatinė dirbtinė širdis kainuoja apie 80 tūkst. eurų, yra ir dukart brangesnių modelių, kurių kaina svyruoja nuo 150 000 iki 180 000 eurų.
Bet pasvarstykime, kiek kainuoja išplitusio vėžio gydymas, kuris prailgina gyvenimą keletą mėnesių.
– Supratau, kad be valstybės pagalbos mokslininkams neįmanoma baigti šio projekto. Kas jums padeda?
– Geriausias finansavimo modelis galėtų atrodyti taip: 30 proc. – iš privataus sektoriaus, 30 proc. – iš valstybinio, dar 20 procentų – tai valstybinė parama, likusi dalis – iš bankų fondų.
– Dalyvaujate biotechnologijų konferencijoje Lietuvoje. Kuo gali būti naudingas bendradarbiavimas su Lietuva, kuriant bioninę širdį?
– Klausydamasis pranešimų, supratau, kad jūsų šalyje yra puikių specialistų ir technologijų, o vis tai būtų galima įtraukti į šį projektą.
Nereikės atverti krūtinės ląstos
Širdies nepakankamumas, dėl kurio būtina persodinti donoro širdį, paliečia vis daugiau žmonių visame pasaulyje. Dirbtinės širdies projektas, kurio ėmėsi Paduvos universiteto mokslininkai, yra siejamas su revoliucija medicinoje.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas profesorius Audrius Aidietis pripažino, kad dirbtinė širdis gali būti naudojama ne tik ligoniams, kurie laukia donoro širdies.
„Yra daug ligonių, kuriems dirbtinė širdis praverstų iki gyvenimo pabaigos – likus 5 ar 10 metų. Jau prieš 20 metų vyko diskusijos apie tai, kad dirbtinę širdį pavyks įdėti be operacijos, o punktuojant, tai galės atlikti ne chirurgai, o kardiologai“, – pasakojo A.Aidietis.
Pavyks išvengti infekcijos
Bioninė širdis turi daug privalumų. Iki šiol įsodinus dirbtinę širdį, ją reikia prijungti laidais prie išorinio šaltinio. Tokia jungtis – tai pavojus infekcijai.
Mokslininkai svarsto ne vieną pasiūlymą, kaip išvengti tokios infekcijos. Galbūt įmanoma širdies prietaisą valdyti impulsais? Gal atsiras tokių baterijų, kurias bus galima valgyti, o pats organizmas sugebės pasigaminti energijos.
Profesoriui A.Aidiečiui kartais tokios vizijos atrodo kaip skaityti mokslinės fantastikos pradininko prancūzų rašytojo Žiulio Verno romanus.
Širdies nepakankamumo diagnozę išgirsta vis daugiau žmonių. Tai lemia ne viena priežastis.
Pavyzdžiui, šiuolaikinės technologijos kur kas geriau gydo pacientus, kurie anksčiau būdavo pasmerkti. Jie lieka gyvi, bet dėl įvairių priežasčių neretai išsivysto širdies nepakankamumas.
Dar viena priežastis, kuri gali lemti širdies nepakankamumą – tai ilgesnė gyvenimo trukmė. Tokį pacientą vargina dusulys, jis negali miegoti, todėl naktį sėdi lovoje, jis tampa neįgalus, priklausomas nuo savo artimųjų.
Pastaruoju metu gydant širdies nepakankamumą taikoma vis daugiau naujų technologijų, pavyzdžiui, jei smarkiai susiaurėjęs aortos vožtuvas, o ligoniui netoli 80-ies ir jis kenčia ir nuo kitų gretutinių ligų, širdies operacija yra rizikinga.
Tačiau punktuojant kraujagyslę galima įdėti naują vožtuvą.
Dėl širdies nepakankamumo gali išsiplėsti taip pat triburis ar mitralinis vožtuvai, kuriuos taip pat įmanoma susiaurinti be operacijos.
Profesorius A.Aidietis neabejojo, kad bioninės širdies sukūrimas taip pat prisidės prie paciento organizmą tausojančių gydymo metodų.
