Nemažai diskusijų kelia ir vaistai, skirti cholesteroliui mažinti – vis abejojama jų nauda, primenamas galimas jų šalutinis poveikis. Tad ar išties svarbu visomis išgalėmis reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje ir kaip jis iš tikrųjų veikia mūsų širdies sveikatą?
Kauno klinikų kardiologas Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas neabejoja: būtina labai rimtai vertinti cholesterolį.
Pasak profesoriaus, daliai žmonių dėl tam tikrų genų pokyčių cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs visą gyvenimą, net ir gyvenant gana sveikai. Tokie žmonės medikams kelia ypač daug rūpesčių – juos infarktas dažnai ištinka sulaukus vos 40 metų.
Pokalbio pradžioje paprašiau profesoriaus paprastai paaiškinti, kas yra tas cholesterolis ir ką jis daro mūsų organizmui.
„Cholesterolis yra organizmui reikalinga medžiaga, kurią įvairūs žmogaus organai – kepenys, smegenys – patys pasigamina ir kurio galima gauti iš aplinkos su maistu. Jis reikalingas ląstelių membranų, tulžies rūgščių, hormonų sintezei. Bet jeigu cholesterolio organizme per daug, jis gali sukelti aterosklerozės vystymąsi, ir tai yra blogai“, – sakė profesorius R.Šlapikas.
Žmogaus kraujo riebalai – cholesterolis ir trigliceridai neplaukioja kraujyje, kaip galbūt manote. Anot kardiologo, jie gabenami krauju specifinėse struktūrose, vadinamomis lipoproteinais, kuriuos būtų galima palyginti su laivais.
„Šie laivai yra įvairūs, ir tuose laivuose keleivių – cholesterolio arba trigliceridų – kiekis ir santykis būna skirtingas. Tarkime, jeigu toks laivas išplaukia iš žarnyno, jis į kraujotaką veža daug trigliceridų, kurie naudojami kaip energijos šaltinis, gali būti kaupiami kaip riebalų audinys. Šie didžiuliai tanklaiviai, vadinami chilomikronais, nėra labai pavojingi – dėl dydžio jie negali prasiskverbti į arterijos sienelę.
Kai jų yra labai daug, pavyzdžiui, žmogus labai riebiai valgo arba turi genetinį sutrikimą, dėl kurio trigliceridai negali būti „išlaipinti“ iš laivo, gali vystytis ūmus kasos uždegimas, kurio eiga yra labai sunki.
Pavojingiausi yra mažesni eskadriniai minininkai – mažo tankio lipoproteinai, plukdantys nedidelius kiekius cholesterolio. Jie yra manevringi ir gali patekti pro pažeistą arterijos sienelę į jos vidų ir ten pradėti kauptis.
Būtent cholesterolis, plukdomas tokiomis smulkiomis dalelėmis, ir yra vadinamas bloguoju. Apskritai visas cholesterolis yra vienodas ir pats savaime nėra nei geras, nei blogas, blogas jis tampa patekęs į blogą laivą – mažo tankio lipoproteiną (MTL). Tai ir yra tas blogasis cholesterolis, apie kurį žino žmonės ir kurio koncentraciją reikia mažinti“, – vaizdžiai paaiškino pašnekovas.
Didelė cholesterolio koncentracija nėra vienintelis veiksnys, galintis sukelti aterosklerozę. Kad cholesterolis patektų į kraujagyslės sienelę, kur vystosi aterosklerozinės plokštelės, turi būti atvertas kelias: sužalotas, nevientisas endotelis – vidinis arterijos sluoksnis, kurį pažeidžia kiti rizikos veiksniai, tokie kaip cukraligė, rūkymas, padidėjęs kraujospūdis.
„Dėl to ir kyla mitai, neva cholesterolis yra nekenksmingas. Štai neseniai buvo publikuotas kardiochirurgo iš JAV straipsnis, kuriame teigta, kad cholesterolis yra visiškai nesvarbus aterosklerozės atsiradimui ir kad svarbiausias yra uždegiminis procesas kraujagyslėse.
Iš dalies jis teisus, nes aterosklerozei išsivystyti iš tikrųjų yra svarbus mikrouždegimas kraujagyslėse, bet tai nėra toks pat procesas, pavyzdžiui, kaip plaučių uždegimo atveju. Šis uždegimas yra rusenantis, jį galima aptikti tik atlikus tam tikrus kraujo tyrimus, pavyzdžiui, įvertinus didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo (CRB) koncentraciją.
Jei randame labai didelę (daugiau kaip 10 mg/dl) CRB koncentraciją, tai jau nėra susiję su uždegimu kraujagyslėje – ieškokime uždegiminio proceso kitur.
Todėl, vykdydami širdies ligų profilaktikos programą ir stebėdami dar nesergančius širdies ligomis žmones, matuojame ne tik cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, bet ir ištiriame didelio jautrumo CRB koncentraciją“, – pasakojo R.Šlapikas.
Jeigu didelio jautrumo CRB koncentracija yra padidėjusi, manoma, kad rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra didesnė. Šiandien CRB yra daugiau rizikos žymuo nei taikinys. Tyrimai parodė, jog nespecifinio antiuždegiminio poveikio turi ir statinai. Didelis klinikinis tyrimas parodė, jog gydant pacientus, turinčius tik nežymų mažo tankio cholesterolio padidėjimą, bet labai padidėjusią CRB koncentraciją, rozuvastatinu neabejotinai sumažėja infarkto, insulto, mirties dėl širdies ligų atvejų. Aterosklerozės ir uždegimo sąsajų supratimas davė pradžią daugybei mokslinių tyrimų, vaistų nuo uždegimo paieškai. Deja, daugeliu atveju rezultatai buvo nuviliantys. Pasirodo, tokie galingi vaistai nuo uždegimo kaip ibuprofenas, indometacinas arba COX-2 inhibitoriai aterosklerozinių širdies ligų išsivystymui poveikio nedaro.
Teko daug investuoti, kad būtų sukurtas specifinis biologinis vaistas kanakinumabas, kuris, slopindamas uždegimą per specifinę interleukinų grandinę, sumažina ne tik širdies ligų, bet ir plaučio vėžio išsivystymo riziką. Kaina? Šiandien dar sunkai suvokiama ir įvardijama. Šis vaistas kol kas dar ir neregistruotas, bet pati gydymo koncepcija yra daug žadanti.
„Šiandieną neabejotinai mūsų pagrindinis taikinys yra mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, kurio koncentraciją mažiname vaistais, pirmiausia statinais“, – paaiškino medikas.
Bet žmonės atsargiai žiūri į statinus – juos gąsdina vaistų informaciniuose lapeliuose pateikti įspėjimai apie galimą statinų šalutinį poveikį. Anot profesoriaus, bet kurio vaisto informaciniame lapelyje galima rasti įspėjimų apie galimą šalutinį poveikį: pradedant, pavyzdžiui, kraujavimu, baigiant audringa alergine reakcija. Bet tai nereiškia, kad šie dalykai gresia kiekvienam. Gydytojai, skirdami vaistus, pasveria naudos ir rizikos santykį, o į rinką patenka tik saugūs vaistai.
Mediko teigimu, statinų keliami šalutiniai reiškiniai yra tokie reti ir nežymūs, kad jie niekaip nenusveria teikiamos naudos, tai yra statinų gebėjimo lėtinti arba visai sustabdyti ateresklerozės vystymąsi arterijose, o gydant gana didelėmis statinų dozėmis – net sukelti aterosklerozinės plokštelės susitraukimą, mažinti miokardo infarkto arba insulto riziką.
„Statinais stabdome cholesterolio gamybą kepenyse. Be to, kai sumažėja cholesterolio, kepenyse iš karto suaktyvėja receptoriai, kurie padeda šalinti esamą cholesterolį iš kraujo. Taigi statinai teikia dvigubą naudą“, – pažymėjo R.Šlapikas. Jei pacientas iš tiesų netoleruoja statinų, yra puikių alternatyvų.
„Pavyzdžiui, sukurti nauji vaistai, kurie, vartojami su statinais, cholesterolio koncentraciją sumažina dar 50–60 procentų“, – atkreipė dėmesį R.Šlapikas. Kita vertus, naujausi tyrimai rodo, kad kuo mažesnė cholesterolio koncentracija, tuo mažesnė širdies ligų išsivystymo tikimybė.
Atidžiai stebintis pasaulinę mokslinę literatūrą profesorius mano, jog artimiausioje ateityje bus siekiama dar mažesnės cholesterolio koncentracijos. Vis dėlto cholesterolis, kaip minėta, naudingas mūsų organizmui. Ar sumažinus jo kiekį kraujyje nepradės prasčiau funkcionuoti pakankamai cholesterolio negaudamos smegenys ir kiti organai?
„Nieko panašaus! – patikino pašnekovas. – Atlikti tyrimai parodė, kad pacientams, kuriems mažo tankio cholesterolio koncentraciją pavyksta sumažinti iki labai mažo kiekio, infarkto, insulto atvejų pasitaikydavo kur kas mažiau, negu tiems pacientams, kurių cholesterolio koncentracija buvo sumažinama iki formalios siektinos ribos. Jų pažintinės funkcijos ir atmintis dėl to nė kiek nesusilpnėjo.“
Kardiologas neneigė, kad cholesterolio kiekį galima reguliuoti ne tik vaistais, bet ir koreguojant mitybą: ribojant mono- ir disacharidų vartojimą, maiste keičiant sočiuosius riebalus mono- ar polinesočiaisiais riebalais, įtraukiant į ją daugiau vaisių, daržovių, ypač lapinių, paukštienos, žuvies, visagrūdžių produktų.
„Iš tikrųjų mitybos pokyčiais galima sumažinti cholesterolio kiekį 5–6 procentais. Jeigu jo kiekį reikia sumažinti dvigubai, vargu ar pakaks mitybos korekcijų. Tam reikia ir vaistų, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Ypač svarbu vartoti vaistus žmonėms, kurie jau yra patyrę infarktą arba kuriems jau nustatyta kurių nors arterijų aterosklerozė“, – sakė profesorius R.Šlapikas.
Gydymas jokiu būdu negali būti formalus. Kaip ir gydant arterinę hipertenziją, būtina pasiekti gydymo tikslus – tam tikras mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracijas. Beje, skirtingoms pacientų rizikos kategorijoms jos yra skirtingos. Pacientams, kuriems nustatyta aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga, mažo tankio cholesterolio koncentracija neturi viršyti 1,8 mmol/l. Pacientams, kuriems nustatyta didelė cholesterolio koncentracija, sergantiems arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, ši riba yra 2,6 arba 3,0 mmol/l.
Kardiologas atkreipė dėmesį ir į žmones, kurie dėl tam tikros genų kombinacijos turi didelę cholesterolio koncentraciją kraujyje nuo pat gimimo, nepaisant gyvenimo būdo.
„Tokių žmonių pasitaiko maždaug 1 iš 200. Tai yra daug. Jų bendro cholesterolio koncentracija paprastai viršija 10, o blogojo – 5 mmol/l ir jis toks būna nuolatos, jei nevartojama vaistų. Šiems žmonėms aterosklerozė vystosi labai anksti. Sulaukę 40 metų jie labai dažnai jau turi arba aterosklerozę kraujagyslėse, aortos stenozę ar net patiria infarktą“, – pasakojo medikas.
Blogiausia, kad žmonės dažnai gyvena nė nenutuokdami apie savo bėdą, kol jų neištinka infarktas ar neišsivysto kitos aterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligos. Paprastai jie nieko blogo nejaučia, o apie šeiminę hipercholesterolemiją gali įspėti nebent tokie simptomai, kaip veide, ant vokų ir akių srityje atsiradusios geltonos cholesterolio dėmės arba apie akių raineles matomi balkšvi lankai.
Be šių vizualiai pastebimų požymių, šeiminę hipercholesterolemiją galima įtarti ir tada, kai žmogaus šeimoje būta labai ankstyvų infarktų arba kitų aterosklerozinės ligos formų.
Tai rodo, kad giminė veikiausiai turi blogą tam tikrų genų rinkinį, lemiantį didelę cholesterolio koncentraciją ir ankstyvas širdies bei kraujagyslių ligas. Tokius žmones, mediko teigimu, svarbu kuo greičiau atpažinti ir pradėti gydyti vaistais – tik taip bus užkirstas kelias pavojingoms širdies ligoms, ankstyviems infarktams ar insultams.
Profesorius R.Šlapikas džiaugėsi, kad jau daugiau nei 10 metų Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių prevencijos programa, kai 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims kartą per metus šeimos gydytojai matuoja cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, kūno masės indeksą, įvertina tokius rizikos veiksnius kaip rūkymas. Ši programa, kardiologo teigimu, davė gerų rezultatų. Medikas norėtų, kad specializuotų prevencijos programų atsirastų ir tiems, kurie turi šeiminę hipercholesterolemiją, nes tai galėtų pailginti jų gyvenimą ir padėti išvengti infarkto ar insulto.
„Laiku vykdant prevencijos programas ir koreguojant tokius rizikos veiksnius kaip padidėjęs cholesterolis ir padidėjęs kraujospūdis, mes galime pailginti daugelio žmonių gyvenimą ir padėti jį nugyventi be tokių įvykių kaip infarktas ar insultas“, – sakė profesorius R.Šlapikas.
