Kauno klinikų medikai viso sąnario atraminiam paviršiui atkurti pritaikė Europoje jau plačiai naudojamą nanotechnologijų būdu sukurtą „MaioRegen“ daugiasluoksnį sterilų karkasą-membraną, skirtą ne tik sąnario kremzlei, bet ir pažeistam kaului vienu metu atkurti.
Šis labai korėtas ir gana storas karkasas-membrana, kurį sudaro 3 skirtingos koncentracijos – kolageno, hidroksiapatitų ir magnio sluoksniai, – beveik identiškai ir pagal storį, ir korėtumą, ir sudėtį atkartoja žmogaus kremzlinio audinio struktūrą.
Kodėl prireikė tokio gydymo būdo ir kada jis nepakeičiamas?
„Jaunas ir fiziškai aktyvus pacientas pajuto sąnario skausmus. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą nustatyta, kad svarbioje sąnario vietoje įvyko viso atraminio paviršiaus (apie 6 kvadratinių centimetrų) vidinio šlaunikaulio krumplio kremzlės ir po ja esančio kaulo žūtis, dėl to kilo grėsmė sąnariui visiškai sudilti ir prarasti atraminę funkciją“, – pasakojo Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas profesorius Rimtautas Gudas.
Sąnario kremzlės pažeidimai gali atsirasti dėl traumos ar nuolatinės sąnario dalies perkrovos. Labai tikslių priežasčių medicinos mokslas dar nežino, todėl dažniausiai tenka gydyti tik pasekmes.Nuo traumų apsisaugoti nelengva, bet perkrovą galima valdyti. Priemonės: reguliarus individualiai parinktas fizinis krūvis, mityba, optimalaus svorio kontrolė, darbo ir poilsio subalansavimas.
„Tokios stadijos ir dydžio kremzlės ir kaulo pažeidimai nebegrįžtami. Vienintelė viltis sustabdyti visišką sąnario suirimą, sudilimą bei atraminės funkcijos netekimą – atlikti sąnario kremzlės ir kaulo atkūrimo operaciją“, – aiškino gydytojas R.Gudas.
Tai įmanoma padaryti atliekant minimaliai invazinę artroskopinę arba mini artrotominę vadinamąją mozaikinę kaulo ir kremzlės persodinimo operaciją, per kurią iš kitų sąnario vietų paimti kaulo bei kremzlės cilindrai persodinami į pažeistą sąnario vietą.
„Šis metodas turi trūkumų, nes didesniems kaip 4 kvadratinių centimetrų kremzlės ir kaulo defektams nebėra vietų, iš kurių nepažeidžiant paties sąnario būtų galima paimti pakankamai kaulo ir kremzlės transplantų“, – pasakojo profesorius.
Gydant didelius sąnario kremzlės pažeidimus viso sąnario atraminiam paviršiui atkurti panaudoti to paties žmogaus audinių neužtenka, nes paimant kaulą ir kremzlę iš kitų sąnario vietų sukuriamas donorinės vietos pažeidimas, taip ją nusilpninant. Todėl pasaulyje ir Europoje jau plačiai naudojamas nanotechnologijų būdu sukurtas daugiasluoksnis karkasas-membrana.
Tikslią gamybos technologiją žino tik gamintojas, tačiau visi šie karkasai prieš taikant žmogui išbandyti implantuojant gyvūnams, vėliau klinikinių tyrimų metu – žmonėms, per daugelį metų patvirtintas jų saugumas ir efektyvumas atkuriant normalų kremzlinį audinį.
Tokio tipo implantai naudojami visose Vakarų Europos šalyse, o pirmieji regeneracinę terapiją ortopedijoje daugiau nei prieš 20 metų kartu su mokslininkų komanda pradėjo Švedijos ortopedai.
Prireikė nemažai laiko, kol tai buvo pradėta taikyti klinikinėje praktikoje.
Europoje šis metodas taikomas maždaug 7 metus ir tai yra nauja era ir galimybė tokiems pacientams. Sukurtos saugios tiek ląstelių, tiek karkasų ir kitokių implantų technologijos, kurios ir dabar nuolat tobulinamos.
„Porėtu karkasu galima uždengti net labai didelio ploto tiek kremzlės, tiek kaulo pažeidimus, todėl metodas panaikina visus tokių pažeidimų gydymo apribojimus ir suteikia dar vieną reikšmingą galimybę žmonėms visiškai atkurti atraminę sąnario funkciją“, – kalbėjo R.Gudas.
Lietuvoje toks didelis karkasas kaulo ir kremzlės pažeidimui gydyti panaudotas pirmąkart, nors vien kremzlės sluoksnio pažeidimus nanokarkasais Kauno klinikose pradėta gydyti prieš metus. Per metus Kauno klinikose būtų galima atlikti apie 100 tokių procedūrų.
Pasak žinomo ortopedo, operacija atliekama minimalios invazijos – artroskopijos būdu, kaip ir visos kitos sąnario kremzlės rekonstrukcinės operacijos.
Jos metu iš sąnario pašalinamos negyvos kaulo ir kremzlės dalys, kruopščiai išvalomas kremzlės defekto dugnas, kol pasiekiamas sveikas ir kraujotaką turintis kaulo paviršius.
Per tą pačią operaciją patikrinami meniskai, raiščiai – jeigu reikia, atliekama jų rekonstrukcija, įvertinama šalia esančios kremzlės būklė ir tik tada nusprendžiama, kokiu būdu geriausia atkurti pažeistą sąnario paviršių.
Nusprendus defektą padengti minėtu karkasu, per sąnarį atveriami kaulų čiulpai, kad mažai diferencijuotos kaulų čiulpų ląstelės patektų į defekto vietą bei sąnarį.
Tuomet labai tiksliai išmatuojami kaulo ir kremzlės defekto gylis, plotis bei forma ir pagal tai paruošiamas sterilus daugiasluoksnis karkasas.
Kartu su karkasu tuo pat metu paruošiami ir specialūs medicininiai fibrino klijai, tada į defekto vietą įsodinamas karkasas, jis fiksuojamas prie sveikos kremzlės ir kaulo kraštų panaudojant medicininius klijus. Po įsodinimo sąnarys daug kartų judinamas siekiant patikrinti karkaso stabilumą.
Daugiasluoksnis karkasas per kelias minutes tvirtai fiksuojasi prie sveikos kremzlės ir kaulo kraštų, į jį patenka kaulų čiulpų ląstelės, kurios pradeda gaminti paties žmogaus kremzlinį ir kaulinį audinį, atkuriamas sąnario paviršius, todėl prognozės, jei nėra kitų ligų, žmogui yra labai palankios.
Tokia procedūra, nelygu kremzlės pažeidimo defektas, trunka nuo 1 iki 3 valandų.
„Kokios nors išskirtinės rizikos ši procedūra neturi, taikomos visos priemonės, kaip ir per kitas chirurgines intervencijas, po įsodinimo apie 6–10 mėnesių trunka biologinė implantų integracija, per kurią defekto vietoje susidaro to paties žmogaus kremzlinio audinio struktūra, gaminamas ir atnaujinamas normalus kremzlinis audinys“, – pasakojo profesorius R.Gudas.
Kadangi ši procedūra dažniausia atliekama kartu su kitomis to paties sąnario pažeidimų rekonstrukcijomis, priklausomai nuo jų, žmogus maždaug po metų visiškai pamiršta turėtą problemą.
Reabilitacija ir speciali kineziterapija užtrunka, tačiau ne ilgiau negu po kitų rekonstrukcinių sąnario operacijų. Žmogus grįžta į visavertį gyvenimą, o svarbiausia, kad sustabdoma liga ir sąnario sudilimas.
