Kaip priminė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, sergamumu širdies ir kraujagyslių ligomis Lietuvos gyventojai kelis kartus lenkia Europos Sąjungos vidurkį.
Liūdna statistika mažai kinta nuo pat Nepriklausomybės pradžios. Lietuva kaip buvo, taip ir išlieka didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje.
Atsižvelgdami į veiksnius, kurie kenkia širdžiai, specialistai sudarė vadinamąjį Sveiko žmogaus asmens kodą – 0 3 5 140 5 3 0.
Kaip Eltai sakė prof. R.Kubilius, skaičius 3 nurodo, kad kasdien reikia nueiti bent 3 kilometrus, arba 30 minučių užsiimti aktyvia fizine veikla.
Kaip pabrėžė gydytojas, labai svarbu judėjimo nepainioti su buitiniu aktyvumu. Tarkim, jei 30 minučių plauname grindis ar kelis tūkstančius žingsnių nueiname dirbdami sode, tai neturi didelės įtakos širdies sveikatai.
„Mes sakome, kad tokio judėjimo poveikis – teigiamas, bet tai tėra buitinis aktyvumas. Ką tai reiškia? Širdies sistema teigiamą fizinį krūvį ir teigiamą poveikį atpažįsta, kai padidėja pulsas. Tuomet aktyvuojasi mūsų sistemos, padidėja arterinis kraujospūdis ir mes jau užvedame raumenyną. Ne veltui sakoma, kad skersaruožiai raumenys yra antroji širdis“, – aiškino gydytojas.
Pasitelkdamas krepšinio trenerio Vlado Garasto pavyzdį kardiologas atkreipė dėmesį, kad širdies nepakankamumo atveju padeda fizinis aktyvumas.
„Formulė – labai paprasta. Kuo mes daugiau vaikštome ir stiprėjame, tuo labiau antrosios širdies funkcijas perima kojų raumenynas“, – pridūrė prof. R. Kubilius.
Fiziškai aktyvus žmogus yra tada, kai jo normalus pulsas padidėja 20-30 proc. nuo 60 iki bent 80. Organizmas tai atpažįsta kaip apkrovą.
Sveiko žmogaus kode 0 3 5 140 5 3 0 esantis skaičius 5 nurodo, kad tiek porcijų vaisių ir daržovių reikėtų suvalgyti per dieną. Lietuvos gyventojų pamėgtos bulvės nesiskaito.
Skaičius 140 įspėja, kad atsitiktinio matavimo metu kraujospūdis turėtų būti ne didesnis, 5 ir ne daugiau bendrojo cholesterolio, ne daugiau kaip 3 blogojo cholesterolio ir 0 – jokio antsvorio, kuris, matuojant pagal kūno masės indeksą, neturi viršyti 25.
Pastaruoju metu vis dažniau specialistai atkreipia dėmesį į nuolatinio streso šeimoje ar darbe žalą, kuris širdies ligų riziką padidina iki 4 kartų, kaip ir rūkymas.
„Kalbėti apie širdies nepakankamumą yra sudėtinga, mes labiau mėgstame išskirti dažniausias patologijas – arterinę hipertenziją, išeminę širdies ligą. Bet pacientams visuomet pabrėžiame, kad rūpinantis širdies sveikata mums ne tiek daug reikia padaryti. Visų pirma turime užtikrinti ir koreguoti visus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Pagal tai ir sudarytas sveiko asmens kodas“, – pabrėžė prof. R.Kubilius.
Pasak daktaro, reikia stengtis neturėti antsvorio, nesirgti cukriniu diabetu, nerūkyti ir judėti nuo 3 iki 5 kilometrų per dieną arba, kaip kardiologai pataria, kasdien po 30 minučių 6 dienas per savaitę, nepainiojant fizinio aktyvumo su buities
darbais.
darbais.
Kaip pabrėžė prof. R.Kubilius, pacientai turėtų atkreipti dėmesį ir į kojų tinimus, nors dažnai ignoruoja galimus signalus, kuriuos siunčia širdis.
„Svarbu žinoti, kad paprastai širdis išstumia 500 nuošimčių širdyje esančio kraujo, o kai yra širdies nepakankamumas, ji to nebegali padaryti. Tada padidėja spaudimas kraujagyslėse, o plazma išdifunduoja į kojų minkštuosius audinius. Dėl to mes stebime edemas, pacientas sėdėdamas dūsta ir tai yra pirmasis požymis, kad širdies raumuo nebesusitvarko su sistemoje esančiu kraujo kiekiu“, – sakė Širdies asociacijos prezidentas.
Kaip paaiškino prof. R.Kubilius, edema tai tiesiog skystis minkštuosiuose audiniuose. Ji nustatoma labai paprastai – prie blauzdos paviršiaus pridedant du pirštus ir spaudžiant į kaulą. Jeigu atleidus nelieka įdubimų, edemos nėra, jei lieka reikia – kelti klausimą, kodėl.
„Jei skysčiai kaupiasi abiejose kojose, galima sakyti, kad 90 nuošimčių tai širdies nepakankamumo požymis“, – sakė gydytojas kardiologas.
Nuostata, kad iki tam tikro amžiaus galima gyventi kaip gyvenasi, o paskui susiimti, prof. R.Kubiliui neatrodo teisinga.
„Turėtume stengtis, kad įžengus į 6-ąjį dešimtmetį mūsų nepasivytų širdies nepakankamumas. Ką šiandien dėl to galime padaryti – prisiminti sveiko žmogaus kodą“, – patarė kardiologas.
Prof. R.Kubilius supranta, kad dėl didelio gyvenimo tempo dažnam sunku rasti laiko fiziniam aktyvumui, bet iš kongreso Šveicarijoje Eltos pašnekovas parvežė mokslininkų pasiūlytą alternatyvą.
„Pasirodo, jeigu jūs intensyviai dirbate ir neturite galimybių kasdien išeiti pabėgioti, kasdienio judėjimo minimumą galite atidirbti per savaitgalį. Mokslininkai ištyrė, kad tai veiksminga. Jeigu vietoje sporto kasdien žmogus tik savaitgalį būna fiziškai aktyvus išlaikydamas tą pačią trukmę, jo išgyvenamumui ir gyvenimo kokybei tai teikia tiek pat naudos“, – sakė prof. R.Kubilius.
