Lietuviai – ES širdies ir kraujagyslių ligų čempionai. Kas antro šalies gyventojo mirties priežastis yra nulemta kurios nors iš šių ligų. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai daugiau žmonių nei vidutiniškai ES šalyse senbuvėse. Skaičiai baugina, juolab, kad klastinga liga miokardo infarktas šienauja vis jaunesnio amžiaus žmones.
„Jaunų infarktų pas mus yra per daug“, – sako Vilniaus universiteto Santariškių klinikų kardiologas Pranas Šerpytis. Kardiologo teigimu, infarktas nebesirenka amžiaus, tad įsitikinimas, kad esame dar jauni ir galime nesirūpinti sveikata, gali būti pražūtingas. 50-mečiai ir jaunesni asmenys suserga, o neretai ir miršta nuo šios klastingos širdies ligos.
„Tai yra jaunas, darbingas amžius. Ir kiekvieno žmogaus, ar jis būtų profesorius, ar būtų paprastas darbuotojas, netekti yra didžiulė netekti mūsų visuomenei, šeimai ir artimiesiems“, – tikina P.Šerpytis.
Stiprus miokardo infarktas prieš 9 metus pakirto ir straipsnio herojų Povilą Ramošką. Jam tada buvo vos 48 m.
„Nuo tada gyvenimas skaičiuojasi antrą kartą“, – savo gyvenimą Povilas skaičiuoja iki ir po infarkto.
Niekada rimtai nesirgęs, net kortelės poliklinikoje neturėjęs vyras labai gerai prisimena tą dieną, kai jį ištiko infarktas. Povilas vieną dieną prabudo po krūtinkauliu jausdamas nepakeliamą ūmų skausmą. Kad tai artėjančio infarkto simptomas, Povilas net nepagalvojo, vyrui atrodė, kad tokiame amžiuje infarktas negresia.
„Galvojau, kad skausmo neištversiu, todėl kviečiausi greitąją. Skausmas buvo labai stiprus, toks įspūdis, tarsi skaudėtų skrandį“, – prisimena Povilas.
Anot kardiologų, infarktas nesirenka nei amžiaus, nei laiko, nei vietos.
Ši patirtis paskatino Povilą iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Vyras pradėjo bėgioti maratonus ir numetė net 40 kilogramų. Riebus maistas, mažas fizinis aktyvumas, per didelis svoris – greičiausiai ir buvo tos priežastys, nulėmusios grėsmingą Povilo širdies ligą.
Laimei, vyras išgyveno, tačiau kai kuriems infarktas dažnai reiškia gyvenimo pabaigą. Prisiminkime, prieš kelis mėnesius visuomenę sukrėtusią prof. L.Donskio mirtį. Tragišką dieną puikiai prisimena greitosios pagalbos medikė Vanda Pumputienė. Bendrosios pagalbos centras skambučio sulaukė 4:36 ryto.
„Buvo pranešta, kad žmogus prarado sąmonę. Paklausus, ar kvėpuoja, sakė, kad kvėpuoja, – prisimena Vilniaus GMP stoties direktoriaus pavaduotoja V. Pumputienė. – Iš savo patirties galiu pasakyti, jeigu yra reikalinga greitoji dėl sveikatos sutrikimo, geriausia skambinti 033 – tiesiai į greitosios dispečerinę, kur dirba patyrę medikai, kurie važiuoja į iškvietimus ir turi didelę patirtį. Jie iš kelių žodžių suvokia situaciją, kas nutiko.“
