Panašią situaciją oro uoste, tik ne Lietuvoje, o Vokietijoje, Frankfurte, prieš ketverius metus patyrė ir žinomas kardiologas profesorius Vilius Grabauskas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorių infarktas, o vėliau ir klinikinė mirtis ištiko laukiant skrydžio.
„Tą dieną tame oro uoste suskaičiuoti keturi tokie atvejai. Išgyvenau tik aš vienas. Štai ką reiškia laiku suteikta profesionali medikų pagalba“, – portalui lrytas.lt teigė prof. V.Grabauskas.
Svarbiausia – laikas
Vilniaus oro uoste yra trys defibriliatoriai, galintys atkurti sutrikusį širdies ritmą. Tačiau į klausimą, ar šis aparatas buvo panaudotas šįryt, Vilniaus oro uosto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė atsakyti negalėjo. Kol kas dar vyksta tyrimas.
Ilgametę patirtį turinčio kardiologo prof. V.Grabausko nuomone, jei laiku susigaudoma ir panaudojamas aparatas, žmogui galima išgelbėti gyvybę.
„Žinoma, ne visada pavyksta atkurti širdies ritmą. Tačiau yra didelė tikimybė. Tik tai reikia padaryti laiku.
Mano studijų metais buvo žinoma, kad tokiais atvejais pagalbą būtina suteikti per dvi minutes, jei to nepadaroma, vyksta negrįžtami pokyčiai. Tad laiko, nors ir visi sutrikę, nėra daug. Būtina greitai ir profesionaliai reaguoti.
Dabar mokslinių tyrimu pagrindu pagalbos suteikimo laikas tokiais atvejais ištęstas iki penkių minučių, tačiau aš skaitydamas paskaitas studentams vis tiek kviečiu orientuotis ne į penkias, bet į dvi minutes.
Viską lemia laikas, profesionalumas ir galimybė turėti tą įrangą, kuri padeda atkurti širdies ritmą“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, jam pačiam pasisekė, kad Frankfurto oro uoste defibriliatoriai kabėjo „prie kiekvieno kampo“. Taip esą yra todėl, kad širdies rimto sutrikimų ir kitų širdies problemų, lemiančių jos sustojimą, oro uoste pasitaiko gana dažnai.
Štai ir tą dieną, kai sustreikavo prof. V.Grabausko širdis, į panašią padėtį tame pačiame oro uoste pateko dar trys asmenys, tačiau išgyventi pasisekė tik profesoriui.
„Gerai, kad ir reikalinga aparatūra ir su ja mokantys elgtis medikai buvo arti“, – teigė kardiologas.
Prieš ketverius metus prof. V.Grabauskas gegužės 24-ąją išvyko į 65-ąją pasaulio sveikatos asamblėją. Tuomet kaunietis neseniai buvo išrinktas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) globalinę vykdomąją tarybą.
Renginyje dalyvavo ir daugiau medicinos specialistų iš Lietuvos, tačiau V.Grabauskas į asamblėją vyko atskirai.Oro linijų „Lufthansa“ lėktuvu kardiologas iš Vilniaus pasiekė Frankfurto oro uostą, kur turėjo persėsti į kitą lėktuvą.
Kitą dieną renginio organizatoriai LSMU vadovybės pasiteiravo, kodėl Ženevoje nepasirodė profesorius V.Grabauskas. Jo mobiliuoju telefonu taip pat niekas neatsiliepė.
„Dar labiau išsigandome sužinoję, kad profesoriaus nebuvo į Ženevą skridusiame lėktuve“, – tuomet „Lietuvos rytui“ pasakojo LSMU rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas.
Netrukus paaiškėjo, kad lietuvį mediką Frankfurto oro uosto teritorijoje pakirto infarktas, o netrukus ištiko ir klinikinė mirtis. V.Grabauskui pagalbą suteikė šiame milžiniškame transporto mazge budėję medikai, kurie turi visą būtiną įrangą. Kai kuriuose didžiuosiuose pasaulio oro uostuose jos yra ne ką mažiau negu ligoninėje.
Vėliau profesorius buvo skubiai nuvežtas į Frankfurto Johanno Wolfgango Goethe’s universiteto klinikas, kur buvo gydomas intensyviosios terapijos skyriuje.
Vyrams širdis stoja dažniau
Sustojus širdžiai po kelių sekundžių žmogus praranda sąmonę, dingsta pulsas, žmogus nustoja kvėpuoti. Širdies sustojimas komplikuojasi smegenų pažeidimu dėl hipoksijos, galiausiai žmogus miršta.
Pagrindinės širdies sustojimo priežastys gali būti vainikinių širdies arterijų patologija, aritmijos, mat nereguliarus širdies ritmas priverčia širdį staiga sustoti.
Taip pat tokią baigtį gali nulemti skilvelinė tachikardija ar skilvelių virpėjimas – labai greitas ir chaotiškas širdies susitraukimų ritmas, bradikardija – labai lėtas širdies ritmas.
Dar staiga širdį sustoti gali priversti ir širdies ligos, miokarditas, kardiomiopatija, miokardo infarktas, uždusimas, skendimas, paspringimas, traumos.
Tiesa, širdis gali sustoti ir be aiškios priežasties.
Pasak profesoriaus V.Grabausko, širdis sustoti gali ir vyrams, ir moterims, tačiau stipriąją lytį šis sveikatos sutrikimas ištinka dažniau.
Širdį pakirto stresas?
Profesorius taip pat tvirtino, kad prieš sustojant širdžiai ne visada galima pajausti artėjančią nelaimę.
„Sunku pasakyti, ar įmanoma tai nuspėti. Aš pats prieš tuos ketverius metus, gegužės 25 dieną, skridau į Pasaulio sveikatos organizacijos asamblėją. Jaučiausi gerai.
Ar įmanoma nuo to apsisaugoti? Reikia mažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, kurių yra ne vienas, įskaitant rūkymą ir alkoholio vartojimą“, – pasakojo prof. V.Grabauskas.
Jo nuomone, nežinant visų prof. Leonido Donskio sveikatos problemų, sunku pasakyti, kas galėjo nulemti nelaimę, tačiau prie jos prisidėjusias priežastis galima įtarti.
„Jis turėjo anksti keltis, ruoštis, vykti į oro uostą. Ko gero, jautė įtampą, stresą. Galbūt naktį rengė pranešimą, neišsimiegojo.
Mano atveju didžiausias rizikos veiksnys buvo nuolat jaučiama įtampa dėl atsakingų pareigų“, – svarstė kardiologas.
Rizikos grupės
Pasak legendinės „Mayo“ klinikos specialistų, nors širdies sustojimas dažnai įvyksta be įspėjimo, prieš tai žmogus gali jausti nuovargį, galvos svaigimą, net alpti. Taip pat gali kamuoti krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimo sutrikimai. Žmogų gali pykinti.
Staigus širdies sustojimas dažnai susijęs su vainikinių širdies arterijų patologija, tad tie patys veiksniai, kurie nulemia šią sveikatos problemą, taip pat gali byloti apie tai, jog gresia staigus širdies sustojimas.
Turite būti atidūs, jei anksčiau kažkas jūsų šeimoje sirgo vainikinių arterijų ligomis, taip pat jei rūkote, turite aukštą kraujo spaudimą, padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį, skundžiatės antsvoriu, sergate diabetu, mažai judate, vartojate alkoholį.
„Mayo“ klinikos specialistai taip pat įspėja vyresnio amžiaus žmones, mat staigaus širdies sustojimo rizika didėja su amžiumi. Ypač atsargūs turi būti vyrai, mat jiems tai gresia du ar net tris kartus dažniau nei moterims.
Prie rizikos veiksnių prisideda ir kalio bei magnio stoka organizme.
