Kone kas antras lietuvis turi viršsvorio
„Per dieną vidutiniškai žmogui būtina išgerti bent 1,5 l vandens. Tačiau svarbu žinoti, kad šis kiekis nebūtinai gali būti pakankamas, tad kiekvienam mūsų derėtų individualiai apskaičiuoti reikiamą suvartoti vandens paros normą pagal savo svorį. Vis tik vanduo prisideda prie begalės organizmo funkcijų, o viena jų – medžiagų apykaita“, – sako dietologė Rasa Dovidavičienė.
Kaip atskleidė naujausia „Vilmorus“ Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta spalio–lapkričio mėnesiais, kone kas antras lietuvis kenčia nuo per didelio svorio. Anot respondentų pateiktų duomenų, net 44,4 proc. jų turi viršsvorį, o dar 11,3 proc. kamuoja pirmo laipsnio nutukimas.
Apskaičiuoti būtiną suvartoti vandens kiekį per parą reikėtų pagal individualų KMI
Vis tik tyrime atsispindi ir tai, kad didesnio kūno masės indekso (KMI) savininkai, turintys viršsvorį, yra linkę suvartoti nuo 1 l iki 1,5 l vandens per parą. Panaši tendencija atsikartoja ir tarp nuo pirmo laipsnio nutukimo kenčiančių asmenų, kurie per parą nurodė dažniausiai išgeriantys tokį patį kiekį vandens (36 proc.). Pasak R. Dovidavičienės, tai leidžia daryti prielaidą, jog aukštesnį KMI turintys asmenys yra linkę suvartoti nepakankamą kiekį skysčių.
„Nustatyta, kad vienam kūno kilogramui per parą tenka 30 ml išgeriamo vandens. Todėl gretutinėmis ligomis nesergantis žmogus gali nesudėtingai apskaičiuoti individualią suvartojamų skysčių paros normą savo svorį padauginus iš 0,03, o gautas skaičius parodys, kiek mililitrų vandens reikėtų išgerti. Žinoma, jei asmenį kankina inkstų nepakankamumas ar kiti sutrikimai, vandens suvartoti derėtų daugiau“, – dalijasi dietologė.
Taip pat dietologė priduria, kad vandens stygius organizme skatina ir skysčių kaupimąsi kūne: „Apskritai vandens trūkumas gali išprovokuoti prastą organų funkciją, taip padidinant cukrinio diabeto riziką ar apsunkinant medžiagų apykaitos procesą. Be to, kai išgeriama per mažai vandens, kūne esantis vanduo iš ląstelių patenka į tarpląstelinį skystį sukeliant rankų pirštų, kulkšnių patinimus. Pastebėjus šiuos pakitimus – būtina išgerti vandens.“
Troškulį neretai sumaišo su alkio jausmu
Vandens someljė Aistė Miliūtė papildydama gydytoją teigia, kad neretai žmonės troškulio jausmą sumaišo su alkiu. Tokiu būdu yra suvartojamas per didelis kalorijų kiekis, kuris dienos eigoje dažnu atveju nėra išdeginamas.
„Troškulys yra labai panašus į alkį, todėl mūsų organizmas gali mus apgauti, dėl to imame valgyti, nors to mūsų kūnui visai nereikia. Rekomenduoju pajutus alkį visų pirma išgerti stiklinę vandens ir luktelti. Jei alkio jausmas dingsta, vadinasi tai buvo signalas apie skysčių trūkumą organizme“, – įspėja vandens someljė.
Svarbus tinkamas vandens vartojimas
A. Miliūtė papildo, jog vanduo reikšmingai prisideda prie medžiagų apykaitos, tad tinkama vandens norma per parą gali paspartinti šį procesą net keliasdešimt procentų: „Vis dėlto vanduo reikšmingas visapusiškam mūsų funkcionavimui, mineralų ir naudingų medžiagų pasisavinimui.
Tad išgerdami pakankamai vandens ne tik prisidėsime prie organizmo gerovės, bet pačią medžiagų apykaitą galėsime paspartinti net iki 30 proc., jeigu dėl šio proceso sulėtėjimo nebus kalti kiti veiksniai, pavyzdžiui, ligos ar organų sutrikimai. Tad vandens vartojimas turi tapti giliu įpročiu, deja, bet mūsų šalyje piliečiai jo išgeria išties nepakankamai.“
Dietologė R. Dovidavičienė priduria, kad norint išgerti reikiamą kiekį vandens, tą svarbu daryti palaipsniui, jog būtų išvengta diskomforto: „Tiems, kas nėra pratę gerti daug vandens, reiktų pradėti jį gurkšnoti, o ne bandyti suvartoti išsyk kuo didesnį jo kiekį. Nuo greito ir gausaus vandens išgėrimo gali jaustis pykinimas, sunkumas skrandžio srityje“.
