Daugiau nei du trečdalius žmogaus organizmo sudaro vanduo, tad akivaizdu, kad be jo gyvenimas sustoja. Bet kiek vandens reikia išgerti? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Žmogui būtinas jo kiekis labai individualus. Patarimas išgerti 2 l tinka ne visiems.
Žinoma, nereikia pamiršti vandenį gerti visą dieną, bet nereikia jo kiekio apriboti 2, 3, 4 l, kaip teigia įvairios rekomendacijos. Specialistų nustatyta optimali norma – ne mažiau kaip 1,2–1,5 l suaugusiam žmogui bet kokiomis sąlygomis. Tai vidutinis kiekis, kai nėra rimtų ligų, nevartojama šlapimą varančių preparatų ir t.t.
Dėl karšto oro, įtemptų treniruočių, fizinio darbo, karščiuojant vandens suvartojama daugiau, nes jo papildomai netenkama su prakaitu.
Vartojant kai kuriuos vaistus taip pat jo reikia daugiau.
Kas geriau – pirkti vandenį parduotuvėje ar filtruoti? Į šį klausimą galima atsakyti įvairiai ir bet koks atsakymas bus teisingas. Pirkdami vandenį atidžiai perskaitę etiketę išsiaiškiname, ar jis tinkamas pagal sudėtį – bendrą mineralizacijos lygį, konkrečių mikroelementų kiekį, rūgštingumą ir t.t.
Į butelius išpilstytas vanduo dažnai būna iš artezinių šaltinių, perėjęs trumpesnį valymo ciklą, išsaugo gamtines savybes. Net mikrobiologinis valymas dažniau atliekamas jonizavimo, o ne chloravimo būdu.
Namuose valant vandenį jo kokybė daugiausia priklauso nuo filtro rūšies. Filtrai, atliekantys stipraus valymo funkciją, apsaugo nuo bakteriologinio užterštumo, nedaro neigiamo poveikio naudingiems mikroelementams.
Kokios pasekmės organizmui nuolat geriant prastos kokybės vandenį? Dėl ilgą laiką geriamo distiliuoto ar labai švelnaus vandens atsiranda mikroelementų – kalcio, magnio, geležies, fluoro trūkumas. Iš vandens žmogus gauna 20–30 proc. mikroelementų, tad dėl jo varganos sudėties gana greitai atsiranda jų trūkumas.
Jei vanduo pernelyg prisotintas mineralų – yra kietas, gali kilti rimtų problemų. Įvairių mikroelementų – fluoro, geležies, kalcio, chromo – ir druskų nuosėdų atsiranda vidiniuose organuose, ant dantų, susergama akmenlige, pavyzdžiui, inkstų. Tai pažeidžia organų ir audinių funkcijas.
Kai kurie mikroelementai, jei jų kiekis per didelis, leistinas saugias normas viršija šimtus kartų, gali net sukelti genų mutaciją, kuri nulemia ląstelių virtimą piktybinėmis.
Ar teisinga dieną pradėti nuo stiklinės gryno vandens? Tai geras įprotis! 15–20 minučių iki pusryčių išgertas vanduo, patekdamas į viršutinius skrandžio ir virškinamojo trakto skyrius, juos parengia maistui, sužadina skrandžio sulčių, kasos ir tulžies sekreto išsiskyrimą. Ypač tuomet, kai stiklinė vandens visada geriama tuo pat metu.
Teiginiai, kad rytą išgeriamas vanduo išvalo iš organizmo šlakus, suaktyvina medžiagų apykaitą, padeda atsikratyti papildomų kilogramų, moksliškai nėra patvirtinti. 2–3 stiklinės rytais taip pat tinka ne kiekvienam ir to nauda nėra patvirtinta specialistų tyrimais.
Mineralinis vanduo – tai gamtinis vanduo iš šaltinio, kur arteziniai gilūs vandenys pasiekia žemės paviršių konkrečios cheminės sudėties. Nuo įprasto jis skiriasi žymiu mineralizacijos lygiu – kartais rūgštingumas viršija neutralią ribą.
Tokį vandenį galima gerti tik gydytojo nurodymu. Mineralinis vanduo turi gydomųjų savybių sergant įvairiomis ligomis, esant atitinkamai sveikatos būklei ir turi savo vartojimo taisykles. Dažniausiai skiriamas trumpas jo vartojimo kursas.
Jį galima vartoti ir gydytojui nepaskyrus, bet ribotą kiekį – vieną ar dvi stiklines per dieną. Likusį laiką – paprastą vandenį. Nuolat vartojant mineralinį vandenį galimos tokios pat komplikacijos kaip ir geriant kietą vandenį.
Vandens saugojimas plastikiniuose buteliuose turi pranašumų, taip pat ir ekologinių.
Tokio vandens saugumas labai priklauso nuo to, ar jis tinkamai naudojamas.
Plastikinių indų (ir butelių) nereikia šildyti, juose negalima laikyti ne jiems skirtų skysčių. Pavyzdžiui, į pieno butelį perpilti sulčių ar alkoholio.
Vandens kokybė priklauso nuo saugojimo termino ir sąlygų. Reikia laikyti vėsioje vietoje, kur nėra tiesioginės saulės šviesos, priešingu atveju kyla realus bakterijų padidėjimo pavojus.
Rytą naudinga išgerti stiklinę kambario temperatūros vandens, galima su citrinos griežinėliu. Prieš pietus ir vakarienę – stiklinę negazuoto vandens likus pusei valandos iki valgymo.
Per visą dieną vandenį reikia gerti po nedaug kas 40–60 min. ir nelaukti, kol atsiras troškulys. Jokiu būdu vakarui nepalikti didžiosios dienos normos dalies.
Sporto salėje ir bet kokių kitų treniruočių metu vandenį patartina gerti visiems, bet kiekis ir jo sudėtis pasirenkama individualiai, priklausomai nuo treniruočių intensyvumo.
Filipinai
* Vietos gyventojoms labai svarbu, kad vanduo būtų šarminis – gyvasis. Įtaisą tokiam vandeniui ruošti stengiasi įsigyti kiekviena filipinietė. Tai tokia pat būtinybė kaip plaukų džiovintuvas ar veido kremas. Tikima, kad toks vanduo jaunina organizmą ir balina odą.
* Svarbiausia, kad šarminis vanduo – gera profilaktikos priemonė nuo organizmo rūgštėjimo, nuo kurio kenčia beveik visi didmiesčių gyventojai.
* Odos balinimas – svarbiausia visų amžių madingų Malaizijos dailiosios lyties atstovių procedūra. Nieko nuostabaus: balta oda Malaizijoje byloja apie priklausymą aukščiausiems visuomenės sluoksniams. Įdegę veidai ir rankos – darbininkų. Todėl Malaizijoje geriama tiek daug šarminio vandens.
Vietnamas
* Didžiausias šios šalies moterų siaubas – bakterijos. Nieko stebėtina: šiltas drėgnas Vietnamo klimatas – ideali temperatūra mikroorganizmams, sukeliantiems ligas, daugintis. Todėl čia daug dėmesio skiriama vandens filtravimui, po to vandenyje nebelieka įvairių virusų ir bakterijų. Į chlorą vietnamietės reaguoja gana ramiai. Saugumas – svarbiausia.
JAV
* Amerikiečių merginos labai baiminasi dėl vandens kiekio sumažėjimo organizme, todėl yra įsitikinusios, kad per dieną reikia išgerti ne mažiau nei 2,5 l vandens, ir tik labai kokybiško. Daugkartinio naudojimo buteliukas yra beveik kiekvienos amerikietės rankinėje ir vanduo vartojamas bet kokiomis aplinkybėmis, nes organizmas turi jo gauti nuolat.
