Prieš karščio bangą – medikės patarimas: svarbu reaguoti į organizmo siunčiamus signalus

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės pavaduotojos klinikiniam darbui, vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič teigimu, žmogaus sveikatai pakenkti gali ne tik ilgas buvimas saulėje, bet ir aplinkos tvankumas, kuris formuojasi dėl didelės oro drėgmės. Tai vargina žmones, sutrikdo skysčių pasišalinimą iš organizmo ir jis nusilpsta.

„Vasarą, ypač įsivyravus karščiams, daugėja pacientų, patyrusių dehidrataciją, perkaitimą, nes per ilgai būnant saulėkaitoje, vartojo per mažai skysčių, nesisaugojo nuo karščio.

Dažniausiai į mus kreipiasi vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, pavyzdžiui, turintys padidėjusį kraujo spaudimą, širdies ritmo sutrikimų, sergantys cukralige. Šiems pacientams dažnai pasireiškia galvos svaigimas, padažnėjęs pulsas, padidėjęs kraujo spaudimas, atsiradęs nuovargis ir bendras silpnumas. Dėl paūmėjusių lėtinių ligų, vyresnio amžiaus pacientus dažnai tenka hospitalizuoti, o jaunesni išvyksta namo, suteiktus skubią pagalbą“, – sako B. Markevič.

Pasak jos, karštomis dienomis reikėtų atidžiai stebėti savo ir artimųjų savijautą, nes perkaitus, ji siunčia labai aiškius signalus, į kuriuos negalima numoti ranka. Perkaitimą galima atpažinti iš pasikeitusios savijautos – aukštos temperatūros, odos paraudimo, galvos skausmo ir svaigimo, spengimo ausyse, sutrikusios pusiausvyros, padažnėjusio kvėpavimo ir pulso, mieguistumo, vangumo, raumenų mėšlungio, nerišlios kalbos, sunkesnio orientavimosi aplinkoje.

„Esant šiems požymiams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus. Jei tokia savijauta nesikeičia ir nieko nedaroma, tai gali sukelti smegenų veiklos sutrikimą, spazmus, žmogus gali netekti sąmonės.

Tokiu atveju, reikia kuo greičiau guldyti jį ant šono, vėdinti, šaldyti ir skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą arba patiems vežti pas gydytojus. Jei bus uždelsta, pasekmės sveikatai gali būti sudėtingesnės. Tad labai svarbu per karščius stebėti savo ir artimųjų sveikatą, atsakingai reaguoti į organizmo siunčiamus signalus“, – perspėja B. Markevič.

Medikė primena, jei žmogus perkaito, jam padėti gali vėsus dušas, reikėtų gerti šaltesnius skysčius (vengti karštų: kavos, arbatos), būti ramybės būsenoje, gulėti ant nugaros, pakėlus aukščiau kojas, pavyzdžiui, po jomis pakišus pagalvę, kad pagerėtų kraujotaka. Taip pat padės, jei žmogus bus apklotas vėsiu vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu ar apklotu, kurį kūno temperatūrai nukritus iki 37,5 laipsnių, galima pakeisti į sausą. Jei yra galimybė, reikėtų pabūti pavėsyje ar vėsioje aplinkoje.

Vidaus ligų gydytojos B. Markevič teigimu, svarbu nepamiršti, jog perkaisti galima ir nebūnant saulėje, o laiką leidžiant tvankiose, prastai vėdinamose patalpose, pavyzdžiui, šiltnamyje, pamirštant gerti skysčius.

„Viena iš klaidų, kurią daro žmonės yra tai, kad jie, tikėdamiesi atvėsinti patalpas, jas vėdina dienos metu atidarę langą, tikėdamiesi, kad įeis vėsaus oro, deja, į vidų patenka karštis.

Tad nereikėtų to daryti, geriau per karščio piką užsidaryti langus, užtraukti užuolaidas, kad „karščiai liktų lauke“, o namus vėdinti tik vakare arba naktį. Organizmui visada yra geriau, kai skirtumas tarp lauko ir patalpos temperatūrų yra bent penki laipsniai“, – sako ji.

Taip pat B. Markevič atkreipia dėmesį, kad per karščius žmonės gali dehidratuoti ne tik gerdami per mažai vandens, bet ir dirbami ar leisdami laiką lauke, sportuodami, vartodami kofeino ar alkoholio turinčius gėrimus, kurie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.

„Pavyzdžiui, žmonės, kuriems yra daugiau nei 25 metai, dažnai nejaučia troškulio, kol organizme yra iki vieno litro vandens deficitas. Kiek vandens reikia išgerti karštą dieną, priklauso labai individualiai, nes kiekvieno organizmo vandens poreikis yra skirtingas. Tad svarbu nepamiršti karštą vasaros dieną nuolat gurkšnoti skysčius“, – akcentuoja ji.

Pasak B. Markevič, norint išvengti sveikatos sutrikimų per alinančius karščius, rekomenduojama rinktis geriamą vandenį, mineralinį vandenį ir atsisakyti gazuotų gėrimų, taip pat saldžių, su saldikliais, kofeinu, alkoholio, nes jie skatina didesnį skysčių išsiskyrimą iš organizmo.

„Taip pat rekomenduojama vengti riebių, sunkiai virškinamų patiekalų, o rinktis vaisius, daržoves. Riboti fizinį aktyvumą lauke, kai saulė yra pavojingiausia, t. y. nuo 11.00 iki 15.00 val. Jokiu būdu nepalikti vaikų, artimųjų su negalia bei augintinių automobilyje, net ir pravėrus langus, nes tai gali būti labai pavojinga sveikatai ir baigtis net mirtini. Jei yra galimybė, stengtis kuo dažniau atsigaivinti vėsiame duše ar vandens telkinyje“, – primena gydytoja B. Markevič.

Be to, pasak jos, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, astma, per karščius reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą, nes paskirtų vaistų poveikis gali pasikeisti. Jei taip nutiko ir žmogus jaučiasi prasčiau, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitarti, kaip vartoti paskirtus medikamentus, pavyzdžiui, galbūt reikėtų keisti jų periodiškumą, dozes, o galbūt gydytojas skirs kitus.

Karštomis dienomis svarbu pasirinkti ir tinkamą aprangą. Tik žmonės neretai pamiršta, kad lengviau ištverti karščius ir kaitrią saulę padeda kuo laisvesni, šviesūs, natūralaus pluošto drabužiai, kurie leidžia kvėpuoti kūnui, cirkuliuoti orui. Taip pat rekomenduojama galvą dengti apdangalu, kepure, naudoti skėtį, nepamiršti akinių nuo saulės su tinkama apsauga. Svarbu vengti tiesioginių saulės spindulių ir nebūti saulėkaitoje, ypač pavojinga užmigti lauke. L

aiką leidžiant lauke, vertėtų rinktis pavėsį. Jei yra galimybė, rekomenduojama išvykti iš miesto, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ligomis, hipertenzija ir kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat šeimoms su vaikais. Taip pat jiems rekomenduojama po truputį organizmą pratinti prie karščio.

Gydytojos B. Markevič teigimu, karštomis dienomis gali praversti ir vasaros vaistinėlė, kai prireikia pirmosios pagalbos, kurią galime suteikti sau ir artimiesiems. Ypač išvykstant iš namų ilgesniam laikui, pavyzdžiui, keliaujant.

Dažnai žmonės pamiršta atnaujinti vaistinėlės turinį, o kai kurie išvis jos neturi. Tad patariama ją susiformuoti, o turintiems – atnaujinti. Pavyzdžiui, įsidėti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio, ibuprofeno), aktyvuotos anglies, pleistrų nuospaudoms, pūslėms, žaizdoms gydyti. Taip pat kremų nuo saulės ir po deginimosi, priemonių odos nudegimams gydyti. Ypač budrūs turėtų būti labai jautriai reaguojantys į vabzdžių įgėlimus, kuriems gali kilti alerginės reakcijos.

„Alerginių reakcijų dažniau pasitaiko įgėlus bitėms, vapsvoms, širšėms. Jei įgėlimo vietoje atsiranda paraudimas, patinimas ar niežulys, tai yra normali organizmo reakcija į vabzdžio nuodus arba seiles. Taip organizmas stengiasi juos neutralizuoti ir pašalinti. Jei įgėlus vabzdžiui atsiranda bėrimai, išberia visą kūną, prasideda dusulys, niežulys, tai gali būti alergijos požymiai. Jei yra paprastas įgėlimas, antialerginiai vaistai gali sumažinti niežulį, patinimą, o pasireiškus alerginei reakcijai, juos reikėtų vartoti nedelsiant“, – atkreipia dėmesį B. Markevič.

Tad, pasak jos, vasaros vaistinėlėje svarbu turėti ir antialerginių vaistų, repelentų, kurie atbaido vabzdžius, vaistų po įgėlimų, kurie dažniausiai šaldo ir ramina odą. Tiesa, jais pasitepus nereikėtų būti saulėje, nes oda gali tapti labai jautri. Norint sušvelninti odos niežėjimą įgėlus vabzdžiui, jos negalima trinti, o reikia nuplauti po tekančiu vandeniu ir taip pašalinti vabzdžių seilių likučius, kurie sukelia niežulį. Po to, odą galima patepti raminančiu kremu.