„Šiuo metu vis daugiau žmonių renkasi daugkartinio naudojimo gertuves, o kadangi yra didelė paklausa, tokio pobūdžio produktai gaminami vis „protingesni“. Pagrindiniai kokybiškos gertuvės privalumai yra gera skysčių izoliacija, nepralaidi medžiaga, filtracija ir be bisfenolio A (BPA). Stikle ir nerūdijančiame pliene natūraliai nėra BPA, tačiau plastiko gamyboje šis pramoninis junginys gali būti naudojamas.
Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad BPA gali patekti į gėrimus ar maistą ir taip sukelti sveikatos problemų, todėl renkantis plastikinę gertuvę būtina išsiaiškinti, ar jos sudėtyje nėra šio junginio“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Ji primena, kad sveikam, gyvenančiam vidutinio klimato sąlygomis suaugusiam vyrui kasdien suvartojamų skysčių, gaunamų iš vandens, kitų gėrimų ir maisto, kiekis vidutiniškai turėtų būti 3,7 litro, o moterims – 2,7 litro.
Apie 20–30 proc. kasdien suvartojamų skysčių gaunama iš maisto, likusi dalis – iš gėrimų. Tačiau kiekvieno žmogaus individualūs vandens poreikiai priklauso nuo daugelio veiksnių: amžiaus, sveikatos, aktyvumo, gyvenamosios klimato zonos.
Stiklas, plastikas ar metalas?
Pašnekovė sako, kad stiklas yra medžiaga, kurią galima pilnai perdirbti ir naudoti pakartotinai, taip pat ir stiklinė gertuvė gali būti naudojama be galo ir neprarasti savo kokybės. Stikle nėra cheminių medžiagų, jis gali būti plaunamas indaplovėje. Stiklinėse gertuvėse kaupiasi mažiau mikrobų ir bakterijų, nes pats stiklas yra mažiau porėtas nei plastikas ar metalas.
„Tuo metu gaminant plastikinę tarą yra naudojama alyva, kuri, susimaišiusi su vandeniu, išskiria anglies dioksidą, šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Ypač tai gali pasireikšti veikiant karščiui. Be to, kaip minėta, plastike gali būti BPA, plastikinėse gertuvėse kaupiasi daugiau mikrobų, jų nepatariama naudoti ilgai – vidutiniškai apie metus, po to reikia naujos“, – sako vaistininkė.
Ilgaamžės ir patogios yra ir metalinės gertuvės, tačiau gali turėti vieną trūkumą – neretai keičia jose esančio vandens skonį. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl metalinėje gertuvėje esantis vanduo tampa keisto skonio, yra gertuvės medžiagos sudėtis. Skirtinguose metaluose, pavyzdžiui, nerūdijančiame pliene ar aliuminyje, gali būti nedidelių mineralų ar lydinių pėdsakų, kurie gali turėti įtakos vandens skoniui.
Kitas veiksnys, galintis lemti keistą „metalinį“ vandens skonį, yra netinkamas gertuvės valymas. Laikui bėgant ant vidinio jos paviršiaus gali kauptis bakterijos, pelėsis ir mineralinės nuosėdos, dėl ko gali atsirasti pašalinių kvapų ir nukentėti vandens skonis.
Metalinės gertuvės taip pat gali būti jautrios aplinkos temperatūrai ir poveikiui, tokiose gertuvėse vanduo skonį įgauna palaikius karštai. Todėl patartina metalinę gertuvę laikyti vėsioje, nesaulėtoje vietoje ir vengti palikti joje vandenį ilgesniam laikui, ypač esant aukštai temperatūrai.
„Verta paminėti, kad skonio suvokimas yra labai individualus. Jei vienam žmogui vanduo metalinėje gertuvėje atrodys keisto ar nemalonaus skonio, kitas gali visiškai nieko nejusti. Vis tik jei vandens skonis metalinėje gertuvėje tampa nemalonus, vertėtų pasidomėti alternatyviomis medžiagomis ar gertuvių variantais“, – pataria L. Vanagaitė.
Praskalauti neužtenka
Pasak L. Vanagaitės, greičiausiai ne kiekvienas žino, kad gertuves rekomenduojama plauti taip pat dažnai ir kruopščiai, kaip ir puodelius ar stiklines. To nedarant, gertuvėse kaupiasi nešvarumai, bakterijos – dažniausiai E. Coli, sukeliančios gastroenteritą, net pelėsis, jos ima skleisti nemalonų kvapą, pasikeičia vandens skonis.
„Tiesiog praskalauti gertuvės neužtenka. Reikia kasdien ją plauti šiltu muiluotu vandeniu, naudojant specialų buteliams plauti skirtą šepetėlį. Muilą rekomenduojama naudoti be kvapiųjų medžiagų, nes gertuvės, kurios pagamintos iš plastiko, gali įgauti muilo kvapą. Kai kurias gertuves galima plauti indaplovėje Jei vandens gertuvę prireikia valyti intensyviau, tai galima padaryti naudojant valgomąją sodą arba actą“, – kalba ji.
Šiuo metu yra itin populiarios didelės talpos gertuvės, kurios gali padėti lengviau stebėti išgeriamą vandens kiekį ir užtikrinti, kad per dieną suvartosite pakankamai skysčių. Tokio tipo gertuvių nereikia dažnai pildyti vandeniu, todėl jas patogu turėti ilgesnėse kelionėse, darbui biure ar treniruotėms.
„Vis tik didelės gertuvės turi ir trūkumų. Negana, kad didelės talpos gertuvės gali būti sunkios ir užimti daug vietos, jas sunkiau išvalyti, nes dažniausiai tokio tipo gertuvės turi integruotus sudėtingus dangtelius ir šiaudelius. Labai svarbu, kad šiaudelis būtų nuimamas, tuomet jį patariama gerai išmirkyti muiliname vandenyje bent kartą per savaitę“, – teigia L. Vanagaitė.
Pasitaiko, kad žmonės neperka gertuvių, o vietoj jų naudoja plastikinius butelius nuo mineralinio vandens ar kitų gėrimų. Pašnekovė perspėja, kad tokie buteliai yra priskiriami vienkartiniams, o iš jų, naudojant ilgai, į vandenį gali patekti įvairių cheminių medžiagų.
„Tai įvyksta dėl karščio arba butelio pažeidimo, pavyzdžiui, įlenkimo. Dėl pakartotinio naudojimo ir susidėvėjimo ant buteliuko paviršiaus gali atsirasti mikro įtrūkimų ir įbrėžimų, kuriuos išvalyti yra beveik neįmanoma ir juose dauginasi bakterijos.
Suprantama, kad žmonės, siekdami sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą, vandens butelius naudoja pakartotinai, vieną kitą sykį tai nepakenks, bet sveikatai saugiausia yra įsigyti gertuvę“, – sako vaistininkė.
