Kretingiškis verslininkas Juozas Maksvytis pasakoja, kad jo jaunystėje nueitų žingsnių niekas neskaičiavo, tačiau savaime suprantama buvo, kad jaunuolis turi sportuoti, o kaime kūną grūdino ir ūkio darbai.
„Per tą sunkų darbą atsirado atsakomybės jausmas. Jeigu nenuneši vandens karvėms, tai negausi pieno. Taip pat atsirado tikėjimas, kad gali įvykdyti tikslus, kelti aukštesnius uždavinius, prisidėjo atkaklumas. Tos savybės praverčia ir versle, ir rūpinantis sveikata“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ aiškino J.Maksvytis.
Jis pasakojo prieš 20 metų nustojęs valgyti mėsą. Verslo reikalais į Vidurinę Aziją keliavęs vyras pastebėjo, kad žmonės ten nevalgo kiaulienos – religija draudžia. Lietuviui ir grįžus į gimtinę dingo noras valgyti kiaulieną.
Organizmas palengva atprato nuo mėsos, o vėl jos paragavus pasidarydavo bloga, sutrikdavo virškinimas.
Tiesa, vyras pripažįsta, kad atsisakęs mėsos padarė kitą klaidą – susitelkė į grūdines kultūras. Vėliau jis susimąstė, kiek trąšų ir pesticidų naudojama javų ūkiuose.
Tuo metu 40-metis pašnekovas aktyviai bėgiojo ir ėmė jausti kelių skausmus. Aplinkiniai šaipėsi – mėsos nevalgai, todėl ir skauda.
Kodėl neįtiko vištiena?
Vyras žuvį valgo, bet į mėsą nežiūri ir kaimynų kepsniai prie pietų stalo visai negundo. Vištiena virškinama lengviau, bet, J.Maksvyčio nuomone, dėl jos auginimo specifikos tokia mėsa nėra vertinga.
„Ispanijoje gali nusipirkti geltoną vištieną. Ant pakuotės parašyta: „šerta kukurūzais“. Tai vienas iš pačių prasčiausių grūdų, kurių net karvėms veterinarai nerekomenduoja duoti. Kokia kalba apie žmones?“, – sakė vyras.
Jis pasakojo atradęs, koks maistas tinkamiausias jo organizmui, visiems pataria paskaityti profesoriaus, širdies chirurgo Steven Gundry knygų. Literatūroje jis rado atsakymus apie tai, kurie grūdai netinka žmogui.
Naudingų patarimų atrado ir knygoje apie Okinavos gyventojus. Japonijos sala nuo seno garsėja šimtamečių gausa.
Nevalgo daržovių su sėklomis
Cukraus atsisakyti nepavyko, bet J.Maksvytis apribojo jo suvartojimą. Neliko jokių desertų, tik kartus 85 proc. kakavos sudėtyje turintis juodasis šokoladas.
Kretingiškis taip pat atsirinko grūdines kultūras, kuriose nėra lektinų: valgo soras, sorgus ir grikius.
Dėl naudingų savybių vyras giria alyvuogių aliejų, dažniausiai deda jo į salotas.
Iš mitybos raciono J.Maksvytis išbraukė visas daržoves, kurios turi sėklų, įskaitant agurkus, cukinijas, moliūgus.
„Lektinas yra augalo apsauga nuo to, kad jį kažkas suvalgys. Ta apsauga žmogaus organizme patampa „blogiečiais“, jei jie sugeba prasiskverbti per kraują ir nukeliauti, pavyzdžiui, į sąnarį, gaunasi uždegimas“, – paaiškino J.Maksvytis.
Vyro mityboje liko visos ropinės ir lapinės daržovės. Bulvių jis nevalgo, bet tinka batatai, dar vadinami saldžiomis bulvėmis.
Pieno produktų J.Maksvytis irgi nevartoja, vietoje kavos renkasi žaliąją arbatą.
Pašnekovas tikino, kad nepatogumų dėl specialios mitybos nebūna. Pietus iš vakaro pasidaro namie ir nusineša į darbą.
Tyrimų rezultatai džiugina gydytojus
Vyras paaiškino, kad jo įpročiai keitėsi palengva, o ne per dieną, tad ir šoko organizmui nebuvo.
Kretingiškis taip pat dėstė, kad tirštas kraujas – negerai, todėl kasdien išgeria pustrečio litro vandens.
J.Maksvytis aiškino, kad vidutinio amžiaus žmonėms tinkamiausias fizinis aktyvumas – plaukimas iš šiaurietiškas ėjimas.
„Taip vaikščiojant dirba ir pečiai, ir rankos. Mano tempas – kilometras per 10 minučių, tai per valandą gaunasi 6 kilometrai. Po darbo „pravarai“, visos mintys išsivalo“, – pasakojo vyras.
Jis pridūrė, kad sveika gyvensena duoda vaisių, tai atsispindi kraujo tyrimų rezultatuose. Kretingiškis jau seniai ne jaunuolis, bet cholesterolio kiekis – idealus.
„Gydytojai sako, kad gyvensiu 120 metų“, – juokėsi J.Maksvytis.
Keliasi kartu su saule
Vyras taip pat pasidalijo kasdiene ryto rutina. Jis natūraliai nubunda 6 val., nes į lovą gulasi tarp dešimtos ir pusės vienuoliktos vakaro.
Atsikėlęs jis išgeria 2 stiklines šilto vandens, padaro pusvalandžio trukmės mankštą, lenda po šaltu dušu.
J.Maksvytis šypsosi – suprantama, kad toks gyvenimas kitiems gali atrodyti kančia. Tačiau problemų jis nemato, nes taip gyventi įprato.
„Esu 5 mėnesius buvęs Indijoje. Jie ten mažą drambliuką už kojos pririša ant kuolo. Užaugęs jis sveria 5–7 tonas, tą kuolą galėtų bet kada išrauti, bet turi susiformavusį įprotį. Ir aš toks pats“, – apie valią laikytis griežto režimo pasakojo vyras.