Tiesa, tyrėjai taip pat domėjosi tradicinės japoniškos skrudintos žaliosios arbatos, vadinamos houjicha, poveikiu.
Ankstesniuose tyrimuose pastebėta žaliosios arbatos vartojimo nauda kognityviniams gebėjimams, bet susidomėjimas dažnai buvo orientuotas į ilgalaikį poveikį, atskirus arbatoje esančius junginius arba didelį jos suvartojimą.
Tačiau neseniai žurnale „Scientific Reports“ paskelbtas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas galimas skrudintos žaliosios arbatos ir paprastos žaliosios arbatos vartojimo ūmus poveikis protinių užduočių atlikimui.
Tyrimo rezultatai rodo, kad net ir nedidelės kasdienės žaliosios arbatos dozės gali reikšmingai pagerinti užduočių atlikimą ir psichinę savijautą.
Arbatos nauda darbingumui
Šiame tyrime dalyvavo 20 sveikų suaugusių vyrų iš Japonijos, kurių amžiaus vidurkis – 23 metai. Jiems buvo pavesta kelis kartus per mėnesio laikotarpį atlikti 5 minučių trukmės aritmetines užduotis. Tyrėjai tikrino, ar dalyvių rezultatai skyrėsi priklausomai nuo to, ar prieš tai jie išgėrė šilto vandens, ar arbatos.
Jie iš viso išmatavo 11 skirtingų fiziologinių reakcijų ir papildomai prašė dalyvių įvertinti savo savijautą – nuovargį, stresą, protinį krūvį ir darbo eigą.
Išgėrus arbatos, užduočių metu dalyviams žymiai sumažėjo audinių kraujo tūris, audinių kraujotaka ir artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopijos reakcijos.
Šie rezultatai rodo, kad žaliosios arbatos arba skrudintos žaliosios arbatos gėrimas galėjo padėti sušvelninti dalyvių fiziologines reakcijas į stresą.
Aromatiniai junginiai, esantys žaliojoje arbatoje ir pasižymintys atpalaiduojamuoju poveikiu, pasirodė esantys svarbūs tyrimo rezultatams.
„Atidžiai išnagrinėję įvairius rodiklius, nustatėme, kad japoniškos arbatos gėrimų aromatinė stimuliacija gali sukelti teigiamą poveikį, pagerinti protinių užduočių atlikimą, skatinti atsigaivinimą ir sumažinti nuovargio jausmą“, – rašė tyrimo autoriai.
Per visus užsiėmimus užduočių atlikimas buvo ženkliai geresnis geriant arbatą, o ne vandenį.
Tačiau pastebėta, kad tik skrudinta žalioji arbata pasižymėjo nuovargį mažinančiomis savybėmis, nors joje buvo mažiau kofeino nei įprastoje žaliojoje arbatoje.
Arbata taip pat turėjo teigiamos įtakos reakcijos greičiui ir užduoties atlikimo kokybei.
Ši nauda buvo pastebėta vartojant nedidelį kiekį arbatos ir per trumpą laiką, o tai atitinka įprastus kasdienio arbatos vartojimo įpročius.
Kokiems žmonėms arbata gali pakenkti?
„Žaliosios arbatos ir skrudintos žaliosios arbatos įtraukimas į savo kasdienybę gali būti naudingas sveikatai, tačiau būtina atsižvelgti į tam tikras aplinkybes“, – sakė su tyrimu nesusijusi registruota dietologė Alyssa Simpson.
Ji patarė išbandyti įvairius prekės ženklus ir virimo būdus ir akcentavo, kad per dieną reikėtų išgerti ne daug kaip kelis puodelius arbatos, kad būtų išvengta bet kokio neigiamo poveikio.
Žmonės, vartojantys vaistus, ypač nuo aukšto kraujospūdžio ar vartojantys kraują skystinančius preparatus, turėtų būti atsargūs dėl galimos sąveikos.
Asmenys, kuriems yra buvę inkstų akmenų, taip pat turėtų neperlenkti lazdos dėl žaliojoje arbatoje esančio oksalatų kiekio, įspėjo specialistė.
Žalioji arbata gali būti tinkama alternatyva kavai ar juodai arbatai, jei žmogus nori geriau susikaupti, bet suvartoti mažiau kofeino.
Pasak ekspertų, žaliojoje arbatoje yra įvairių flavonoidų, kurie susiję su geresne smegenų sveikata. Todėl naudinga į savo rutiną įtraukti žaliąją arbatą.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
