Gera žinia smaližiams! Surinkta nemažai įrodymų, kad juodasis šokoladas gali būti naudingas ir širdžiai, ir psichinei sveikatai. Pasirodo, kakavos pupelės – medicinos stebuklas. Jose galima rasti įvairių veikliųjų junginių, galinčių turėti farmakologinį poveikį organizmui, panašiai kaip ir vaistai.
Junginiai, turintys neurologinį poveikį smegenims, turi įveikti kraujo-smegenų barjerą – apsauginį skydą, kuris neleidžia kenksmingoms medžiagoms, pavyzdžiui, toksinams ir bakterijoms, patekti į jautrų nervinį audinį.
Vienas iš tokių junginių yra teobrominas, kuris taip pat randamas arbatoje ir lemia karstelėjusį skonį. Žinoma, arbatoje ir šokolade taip pat yra kofeino. Šios cheminės medžiagos lemia, kad žmogui gali išsivystyti priklausomybė nuo šokolado. Minėti junginiai geba pereiti kraujo-smegenų barjerą ir gali paveikti nervų sistemą. Todėl jos vadinamos psichoaktyviosiomis cheminėmis medžiagomis.
Kokį poveikį šokoladas gali turėti nuotaikai? Nauja tyrimų apžvalga nustatė, kad šokoladas pagerina nuotaiką, sumažina nerimą ir suteikia energijos.
Tiesa, pastebėtas ir kaltės jausmas, susijęs su šokolado valgymu. O kas nėra savęs graužęs?
Kakavos nauda sveikatai
Šimtmečius šokoladas buvo naudojamas kaip vaistas nuo daugelio ligų, tokių kaip anemija, tuberkuliozė, podagra ir net lytinė disfunkcija.
Tiesa, šie teiginiai nėra mokslo patvirtinti. Tačiau įrodyta, kad kakavos vartojimas teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Pirma, tai gali užkirsti kelią endotelio disfunkcijai – procesui, kurio metu arterijos kietėja ir apauga riebalinėmis plokštelėmis, kas gali sukelti infarktą ir insultą.
Valgant juodojo šokolado taip pat gali sumažėti kraujospūdis ir kraujo krešulių susidarymo rizika.
Kai kurie tyrimai rodo, kad juodasis šokoladas gali būti naudingas reguliuojant didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį.
Kitais tyrimais buvo nagrinėjamas atsparumas insulinui – reiškinys, susijęs su 2 tipo diabetu ir svorio didėjimu. Teigiama, kad polifenoliai – augaluose, įskaitant kakavos pupeles, esantys cheminiai junginiai – gali padėti geriau kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Kas negali valgyti šokolado?
Nors vieniems šokoladas naudingas, kitiems jis – nuodas.
Įrodyta, kad kofeino ir teobromino suvartojimas yra labai toksiškas naminiams gyvūnams. Šunys, pasižymintys žvėrišku apetitu, yra ypač paveikūs.
Juodasis šokoladas gali išprovokuoti sujaudinimo, sustingusių raumenų ir net traukulių simptomus. Tam tikrais atvejais, suvalgius pakankamai didelį kiekį, jis gali sukelti komą ir nenormalų, net mirtiną širdies ritmą.
Nustatyta, kad kai kurie šokolade esantys junginiai taip pat gali turėti neigiamą poveikį žmonėms. Šokoladas yra oksalato, kuris kartu su kalciu yra viena pagrindinių inkstų akmenų sudedamųjų dalių, šaltinis.
Kai kurios klinikinės grupės pataria nevartoti daug oksalatų turinčių maisto produktų, tokių kaip špinatai ir rabarbarai, taip pat šokolado tiems, kurie kenčia nuo pasikartojančių inkstų akmenų.
Kokios išvados? Mokslas rodo, kad kuo didesnis kakavos kiekis ir kuo mažiau priedų, tuo šokoladas geresnis. Potencialiai žalingas šokolado poveikis yra labiau susijęs su riebalais ir cukrumi – šie ingredientai gali atsverti bet kokią galimą naudą.
Kasdienė 20 g-30 g dozė paprasto arba juodojo šokolado, kuriame kakavos sausųjų medžiagų yra bent 70 proc., gali būti naudingas sveikatai. Baltasis šokoladas, be abejonės, yra blogai.
Tačiau kad ir kokį šokoladą rinktumėtės, nesidalykite juo su šunimi.
Parengta pagal „The Conversation“ inf.
