Vaistininkai pastebi, kad vienos labiausiai tokiais atvejais perkamų priemonių yra spiritinės gudobelių, valerijonų, sukatžolių ištraukos, vadinamos širdies lašais, tačiau padėti jos gali ne visada.
„Viena iš perkamiausių prekių vaistinėje yra širdies lašai – spiritinė vaistinių augalų ištrauka, kuri pakenkti greičiausiai nepakenks, bet ir padės ne visada. Kartais padažnėjęs pulsas, pakilęs kraujospūdis, silpnumas ir kiti simptomai gali būti laikini ir nulemti patiriamo streso ar net staigių orų permainų, tuomet galima bandyti savijautą gerinti tokiais preparatais.
Tačiau po nusiskundimais širdimi gali slėptis ir rimtos bei gyvybei pavojingos ligos, kurioms esant užsiiminėti savigyda būtų labai pavojinga. Todėl dažnai pacientams nurodome kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kardiograma, echokardioskopija, echokardiografija, ir parinks tinkamą gydymą“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Išvardijo širdies ligų požymius
Pasak pašnekovės, dažniausiai pasitaikančios širdies ligos, tokios kaip aortos stenozė, kardiomiopatija, išeminė širdies liga ar aritmijos, gali kelti panašius pojūčius į patiriamus įtampos ar streso metu, todėl jie gali būti klaidingai „nurašyti“ laikinam negalavimui.
„Sunkumas krūtinėje, dusulys, galvos svaigimas, silpnumas, pagreitėjęs pulsas – visa tai būdinga širdies ligoms. Todėl pajutus tokius negalavimus, ypač jei yra rizika susirgti širdies ar kraujagyslių ligomis, arba kai pojūčiai ilgai nepraeina, kasdien kartojasi, reikėtų ne gerti širdies lašus, o ieškoti priežasties, kas vyksta organizme. Širdies ligos labai pavojingos, nes laiku negydomos ar gydomos neteisingai jos labai dažnai tampa mirties priežastimi“, – pabrėžia vaistininkė.
Ji aiškina, kad aortos stenozė – Europoje dažniausiai pasitaikanti širdies yda, kai kraujas iš širdies nebegali ištekėti į stambiausią arteriją aortą – žmogui sukelia krūtinės skausmą, sunkumą, dusulį, svaigimą, silpnumą. Ši liga gydoma operaciniu būdu, o negydoma gali paskatinti vystytis širdies nepakankamumą.
Dažnas pulsas, greitas uždusimas, kojų tinimas, kosulys gulimoje padėtyje yra būdingas kardiomiopatijai. Tai širdies raumens liga, kurią diagnozavus laiku galima kontroliuoti vaistais, o negydant pacientą ištinka mirtis.
„Išeminei širdies ligai, kuomet dėl sumažėjusios arba visai nutrūkusios kraujotakos pažeidžiamas širdies raumuo, yra būdingas neritmiškas širdies plakimas, didelis apatinio ir viršutinio kraujospūdžio skirtumas, skausmas krūtinėje, ypač po fizinio krūvio.
Išeminė širdies liga gali sukelti širdies nepakankamumą, kai širdis nebepajėgia krauju aprūpinti įvairių organų, tuomet atsiranda galūnių tinimas, dusulys, lūpų cianozė. Negydant šios ligos širdyje gali visiškai nelikti kraujotakos ir įvykti miokardo infarktas“, – aiškina K. Šnirpūnienė.
Dažnai pacientai skundžiasi nenormaliu pulsu, rodančiu širdies susitraukimų dažnį. Normalus pulsas yra 60–80 kartų per minutę, jei jis aukštesnis – tai vadinama tachikardija, kurios negydant vystosi širdies nepakankamumas, gali įvykti infarktas.
Bradikardija diagnozuojama, kai pulsas mažesnis nei 60 kartų per minutę. Dar viena aritmijų rūšis yra taip vadinamos „blokados“, kuomet sutrinka širdies elektros laidumas, o kartu ir jos veikla. Blokadoms būdingas lėtas pulsas, silpnumas, galvos svaigimas, fizinio krūvio netoleravimas, alpimas.
„Viena iš pavojingiausių aritmijų yra prieširdžių virpėjimas, kai sutrinka prieširdžių ritmiška veikla ir visos širdies darbas. Būdingas netolygus pulsas, oro trūkumas, silpnumas, galvos svaigimas, žmogus sako, kad jo širdis „verda“, „vartosi“, „daužosi“, tačiau kartais prieširdžių virpėjimas vyksta be jokių simptomų.
Ši aritmija pavojinga, nes jos metu širdyje gali susiformuoti kraujo krešulys, kuris, nukeliavęs į gyvybiškai svarbius organus, sutrikdys kraujotaką – pavyzdžiui, krešuliui patekus į smegenis įvyksta insultas“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Padeda „blogomis“ dienomis
Vaistininkė akcentuoja, kad labai svarbu yra laiku su gydytojų pagalba diagnozuoti širdies ligas, o ne bandyti jas nusistatyti ir gydytis patiems.
„Ir vaistinės pacientams tai patariu, ir visus žmones norėčiau paraginti sudalyvauti nemokamose širdies ligų prevencijos programose, kurias skiria šeimos gydytojai, nes dalis dar vengia tai daryti.
Kita klaida – pajutus negalavimus vartoti draugo ar šeimos nario kardiologinius vaistus, nebent tokius pačius ir jums yra paskyręs gydytojas, tačiau jų dėl kokių nors priežasčių su savimi neturite. Vaistai skiriami individualiai, nėra universalių tablečių nuo visų širdies ligų, o gerdami netinkamus galite sau tik dar labiau pakenkti“, – sako K. Šnirpūnienė.
Taip pat labai svarbi gyvenimo būdo korekcija: nevartoti alkoholio, nerūkyti, atsikratyti antsvorio, kasdien pakankamai judėti, keisti mitybą, ypač atsižvelgiant į cukraus ir cholesterolio rodiklius kraujyje.
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje labai dažnai tampa pirmine širdies ir kraujotakos ligų priežastimi, tačiau toks padidėjimas nesukelia jokių simptomų, apie jį galima sužinoti atlikus profilaktinius kraujo tyrimus.
Cholesterolis padengia kraujagyslių sieneles iš vidaus, jas susiaurina tiek, kad kraujas nebegali laisvai tekėti, o širdis ir kraujagyslės bando kompensuoti pažeistą kraujotaką, kol „pavargsta“, ir tada pradeda kilti kraujo spaudimas, atsiranda kiti nusiskundimai. Padidintas cholesterolio kiekis mažinamas keičiant mitybą ir daugiau judant, o jei tai nepadeda, skiriami vaistai.
„Grįžtant prie širdies lašų, jie taip pat gali būti naudingi kai kuriais atvejais. Kartais ir visai sveikiems žmonėms, ir sergantiems širdies ligomis pasitaiko „blogų“ dienų, kuomet stresas, persidirbimas, nemiegota naktis, išgertas didelis kiekis kavos, didelis fizinis nuovargis, ilgai trukęs šventinis vakarėlis, net skrydis lėktuvu ar magnetinės audros gali sukelti trumpalaikę tachikardiją, skausmus širdies plote, dusulį. Tokiais atvejais tikrai tinka širdies lašai ar nespiritiniai tokios pat sudėties maisto papildai“, – patarė vaistininkė.
