„Nužudyk mane skaniai“ – taip amerikiečiai vadina reiškinį, dėl kurio Vakarų valstybėse daugėja nutukusių, sergančių žmonių.
Gydytojas Vilhelmas Džiugelis įsitikinęs, kad šis reiškinys neaplenkė ir lietuvių.
„Gydytojų paruošimas Lietuvoje tikrai aukšto lygio, ligoninės aprūpintos naujausia ir moderniausia įranga, tyrimų galimybės puikios, vaistų įvežama gal keliasdešimt tūkstančių pavadinimų. Bet ar žmonių sveikata nuo to gerėja? Ne. Mane, mediką, tai nepaprastai jaudina, ypač tai, kad ligos jaunėja. Kai baigiau medicinos mokslus, atvejai, kai 30–40 metų žmogus patiria infarktą ar insultą, buvo laikomi kazuistiniais, išskirtiniais, o dabar tai kasdienybė“, – teigė medikas.
Pasak jo, šiuolaikinė medicina nukreipta į ligų gydymą. „O aš pacientams sakau, kad ligų negydau, – užsiimu sveikatinimo technologijomis. Mano kredo – pašalink ligos priežastį, ir liga pasitrauks“, – kalbėjo V.Džiugelis.
Palangos sveikatos mokykloje paskaitas skaitantis gydytojas yra įsitikinęs, kad dėl daugybės civilizacijos ligų, užklumpančių šiuolaikinius žmones, kalta netinkama mityba, ir pirmiausia angliavandenių vartojimas.
„Jeigu moters talijos apimtis yra didesnė nei 82 centimetrai, vyro – didesnė nei 94 centimetrai, jeigu kraujospūdis yra daugiau negu 130 ir 90 mmHg, jeigu cukraus kiekis didesnis nei 5,5 mmol/l, jeigu turite stuburo, sąnarių negalavimų, odos ligų – nuo psoriazės iki egzemos ar spuogų, jeigu sergate autoimuninėmis ligomis, jeigu jums diagnozuoti augliai – tiek gerybiniai, tiek piktybiniai, jeigu padidėjęs svoris, jeigu yra širdies ir kraujagyslių veiklos problemų, jeigu yra problemų dėl smegenų kraujotakos, jei vyras patiria erekcijos sutrikimų, jei yra dar daugybė įvairių kitų negalavimų, visa tai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su angliavandenių vartojimu“, – vardijo gydytojas.
Per pastaruosius 50 metų angliavandenių vartojimas, pasak jo, padidėjo dešimtis kartų, o šį reiškinį amerikiečiai netgi vadina „Nužudyk mane skaniai“.
„Žmonės tarsi ir supranta, kas sveika, o kas ne, tačiau vis viena greitojo maisto restoranuose stovi eilės. Į galvą ilgai buvo kalama, kad riebalai yra nesveika: neva dėl to didėja cholesterolio kiekis, vystosi insultas, infarktas.
Statistika rodo, kad didžiausias mirštamumas, ypač tarp vyrų, yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ir niekas nesikeičia jau daug metų. O juk šios ligos perduodamos ne oro lašeliniu būdu kaip koronavirusas. Bet jos plinta greičiau.
Esmė – cukrus. Kai pasakau tai pacientams, jie sako: „Daktare, aš cukraus nevartoju, tortų nevalgau.“ Reikia suvokti, kad cukrus nėra tiktai tas paprastas baltasis cukrus, kurį perkame parduotuvėje. Iš tiesų kalbama apie angliavandenius“, – teigė V.Džiugelis.
Todėl savo pacientus jis visuomet moko skaityti, kas parašyta maisto produktų etiketėse, tačiau, pasak gydytojo, blogai, kad užrašoma tik maistinė vertė: kiek baltymų, riebalų, angliavandenių.
„Jeigu būtų mano valia, ant produktų reikėtų nurodyti ir glikemijos indeksą – tada daug kam atsivertų akys. Glikemijos indeksas parodo, kiek cukraus per tam tikrą laiko tarpą patenka į kraują. Jis matuojamas procentais.
Jei iki 40 proc. – indeksas mažas, produktą saugu vartoti, jei 40–70 proc. – glikemijos indeksas vidutinis, o kai jis viršija 70 proc. – didelis. Dėl tokių produktų ilgainiui ir atsiranda įvairių ligų, dažnėja insultai, infarktai“, – aiškino gydytojas.
Kokie yra didžiausi angliavandenių šaltiniai?
V.Džiugelio teigimu, – balti miltai ir iš jų pagaminti produktai, saldūs ar energiniai gėrimai, vaisiai. Itin daug mitų, pasak gydytojo, susiję su vaisiais, mat juose labai daug cukraus.
„Jeigu vienam žmogui obuolys ar bananas gal ir nepadarys didelės žalos, tam, kuris turi didelį glikozilinto hemoglobino kiekį, parodantį bendrą vidutinę glikemiją, tai gali būti ir nuodas, kitaip tariant, toks produktas gali skatinti antrojo tipo diabeto išsivystymą.
Savo pacientams sakau, kad geriausias vaisius yra daržovė, ypač žiemos metu. Nėra nė vieno produkto, kuris teiktų tiktai naudą, išskyrus žalias daržoves“, – pabrėžė gydytojas.
Ar jis turi patarimų, kaip visa tai pakeisti?
„Vadovaujuosi amerikiečių mokslininkų požiūriu, o jie sako: šiuolaikiniai žmonės fiziškai jaučiasi sotūs, tačiau jų ląstelės badauja. Kuria prasme? Nes mityboje yra didelis angliavandenių perteklius, tačiau trūksta riebalų ir baltymų. Tai ir reikia keisti“, – apibendrino gydytojas V.Džiugelis.
Apie maistą ir jo įtaką gyvenimo trukmei ir kokybei kalbama tikrai daug, bet tik retas susimąsto, kiek įtakos tam turi gėrimai.
Vandens someljė Aistė Pranckuvienė pastebėjo, kad žmonės retai kada sieja cukraus vartojimą su gėrimais ir net nesuvokia, kiek cukraus gauna su jais.
O geriant limonadą galima gauti daugiau cukraus negu suvalgius šokolado plytelę – nes išgerti galima daugiau negu suvalgyti ir to žmonės net nepajunta. Dar sunkiau tai pajusti, jeigu geriami atšaldyti ar gazuoti gėrimai.
„JAV ar kitose šalyse išpopuliarėjus gliukomačiams – aparatams, kurie nuolat matuoja gliukozės kiekį kraujyje, labai aiškiai matyti, kad visi gėrimai, kuriuose nėra skaidulų, tik vanduo su dideliu cukraus kiekiu, labai padidina cukraus kiekį kraujyje. Tokio gėrimo gavęs organizmas užsikuria, bando pasiimti ir kokių nors naudingųjų medžiagų, tačiau jų ten nėra – tik tuščios kalorijos. Dėl šių gėrimų atsiranda dideli cukraus kiekio svyravimai organizme“, – pasakojo A.Pranckuvienė.
Insulinas yra hormonas, kuris cukrų paverčia energija. Kol organizmas sveikas ir susitvarko su cukraus kiekiu, jo kiekis kraujyje taip stipriai nepašoka. Bet kai organizmas nuolatos gauna didelį cukraus kiekį, ateina metas, kai jis nebepajėgia su juo susidoroti, – cukraus arba gliukozės kiekis kraujyje didėja.
„Čia kaip su balionu: iš pradžių būna sunku jį išpūsti, bet kai kartą išpūtei ir ištampei, balionas pučiasi labai lengvai“, – palygino A.Pranckuvienė.
Ilgainiui tai gali atvesti prie diabeto, kitų ligų. Todėl labai svarbu, kad šių „kalnelių“ būtų kuo mažiau.
Apie gėrimus svarbu žinoti ir tai, kad jie skirstomi į dvi grupes: vieni jų būna pagaminti iš distiliuoto vandens, kuriame nėra jokios gyvybės, jokių mineralų, – daugiausia tai limonadai. Iš distiliuoto vandens pagaminti produktai ne tik nesuteikia naudos, bet ir pakenkia – jie dehidratuoja organizmą.
Kiti, vadinamieji sportiniai gėrimai, gali būti papildyti mineralais.
„Bet žmogus kartais apsigauna – mano, kad jeigu gėrime yra daug mineralų, nebekreipia dėmesio į cukrų. Viskas puiku, jeigu jo atsigėrus jis nubėgs krosą, – cukrus bus sudegintas. Bet jeigu jis sėdi prie kompiuterio ar vartoja tokius gėrimus kaip hidratacijos priemonę, nesudegina to cukraus, ilgainiui gali kilti problemų.
Labai patarčiau traktuoti tokius gėrimus kaip desertą arba vartoti juos prieš ar po didelio fizinio krūvio“, – patarė A.Pranckuvienė.
Svarbiausia, pasak jos, vengti cukraus kiekio svyravimų, kurie veda prie įvairių ligų, gyvenimo kokybės pablogėjimo vyresniame amžiuje. Tokios ligos kaip diabetas, širdies ir kraujagyslių bei kitos ligos atsiranda per daug metų – tai yra nuolatinio cukraus vartojimo rezultatas. Ir jų galima išvengti.
„Gėrimai turi labai daug įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl labai svarbu keisti įpročius kuo anksčiau, o dar svarbiau juos formuoti nuo mažens. Visiškai suprantama, kad žmogus kartais nori ko nors saldaus, tačiau net ir saldintus gėrimus reikėtų vertinti kaip desertą, jokiu būdu ne kaip hidratacijos priemonę“, – patarė „Birštono mineralinių vandenų“ vadovė.
Atsigėrus saldžių gėrimų ji patartų, pavyzdžiui, suvalgyti ir uogų, kad organizmas gautų skaidulų. Arba riešutų, kad gautų baltymų, nes nei baltymai, nei riebalai neturi tiek įtakos cukraus kiekiui kraujyje kaip angliavandeniai.
Nuo ko pradėti norint sureguliuoti cukraus kiekio kraujyje svyravimą?
„Nuo pakankamos hidratacijos, kitaip tariant, nuo pakankamo vandens vartojimo. Per parą vienam kilogramui kūno svorio reikia išgerti 30 ml vandens. Tai viena paprasčiausių ir pigiausių priemonių, padedančių reguliuoti cukraus kiekį organizme, pirmas ir labai svarbus žingsnis, kuris turi įtakos ilgaamžiškumui. Ir tai patvirtina tyrimai.
Keisti įpročius niekada nėra vėlu. Net susidūrus su ligomis verta tai daryti – jau vien aprūpindami organizmą pakankamu skysčių kiekiu galime labai daug pakeisti ir jam padėti. Kuo anksčiau susiformuosime sveikus įpročius, tinkamai ir geriausiu būdu aprūpinsime organizmą skysčiais, tuo mažiau problemų bus vėliau“, – įvertino A.Pranckuvienė.
Tyrimas: Dmitrieva NI, Gagarin A, Liu D, et al. Middle-age high normal serum sodium as a risk factor for accelerated biological aging, chronic diseases, and premature mortality. eBioMedicine. 2023.
Mokslininkų išvados leidžia susieti nepakankamą skysčių kiekį su padidėjusia pažengusio biologinio senėjimo ir ankstyvos mirties rizika. O tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais gali sulėtinti senėjimą ir pailginti gyvenimą be ligų.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, suaugusieji, kurie palaiko pakankamą skysčių kiekį organizme, yra sveikesni, rečiau serga lėtinėmis ligomis ir gyvena ilgiau nei tie, kurie gauna nepakankamai skysčių.
Tyrimas parodė, kad vidutinio amžiaus žmonės, kurių kraujyje yra didesnis natrio kiekis, biologiškai sensta greičiau. Taip pat jie labiau linkę susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, širdies nepakankamumas ir demencija, patiria didesnę ankstyvos mirties riziką.
