Todėl Lietuvoje veikia prevencinė programa skirta 40–60 m. amžiaus vyrams ir moterims, kurie dar neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Apsilankymo metu kardiologas įvertina, kokia rizika, jog žmogui išsivystys kraujotakos liga.
Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas kardiologas Karolis Bumblauskas pastebi, kad dažnas nežino turįs aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Pavyzdžiui, kraujospūdžio namie nematuojantis žmogus ne vienus metus gali nepastebėti atsiradusios grėsmės sveikatai.
„Aukšto kraujospūdžio liga – hipertenzija – veikia kaip „tylusis žudikas“, kuris turi 5 pagrindinius taikinius: inkstus, akis, kraujagysles, smegenis ir širdį. Negydoma aukšto kraujospūdžio liga randa silpniausią vietą ir pažeidžia tą organą. Hipertenzija gali žmogų privesti ir prie dializės, pakaitinės inkstų terapijos poreikio.
Panašiai ir didelio cholesterolio kiekio žmogus nejaučia, jam nieko neskauda, kol nekyla labai sunkios pasekmės – insultas ar miokardo infarktas“, – įspėjo K.Bumblauskas.
Skaudžių pasekmių išvengti leidžia savalaikė sveikatos patikra ir dalyvavimas prevencinėje programoje.
„Moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėsime gydyti aukštą kraujospūdį ar padidėjusį cholesterolį, tuo geresni bus išgyvenamumo ir sergamumo širdies ligomis rodikliai“, – pabrėžė K.Bumblauskas.
Įvertina riziką sirgti
Dalyvavimas prevencinėje programoje – tęstinis. Tai reiškia, kad atlikus tyrimus, kardiologas įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagylių ligomis. Nuo to priklauso, kaip dažnai reikės kartoti tyrimus.
„Jeigu asmeniui yra daugiau nei 40 metų, jis turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad sužinotų savo prognozę ir kaip dažnai jam reikia kartoti dalyvavimą programoje“, – patarė K.Bumblauskas.
Nustačius mažą ar vidutinę riziką, pacientui bus siūloma širdį ir kraujotaką vėl išsitirti po 4 metų. Esant didelei rizikai programoje dalyvauti prašoma kas 2 metus, o labai didelei rizikai – kasmet.
„Pradėjome vykdyti programą, buvo atlikti tyrimai, paciento analizė, iškeliami kraujospūdžio ir cholesterolio tikslai, kurie pusės metų laikotarpyje turi būti įvertinti pakartotinai“, – sakė K.Bumblauskas.
Impulsas – skaudžios patirtys
Rūpestis širdimi – būtinas. Sergamumas kraujotakos ligomis Lietuvoje jau ne vienerius metus išlieka ypatingai didelis.
Paaiškėjus, kad žmogus turi aiškiai išreikštus rizikos veiksnius, lemiančius širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą, kardiologas paaiškins, kaip išvengti rimtų sveikatos sutrikimų.
Egzistuoja ir genetinis polinkis sirgti širdies ligomis. Gydytojas pastebi, kad pavojų suprasti lengviau, jei artimi giminės, patyrė infarktą ar insultą.
„Yra pavyzdys ir galima pasikalbėti, ką galbūt susirgęs žmogus darė ne taip, galėjo ligos išvengti ar ją nutolinti, jei būtų atkreipęs dėmesį į rizikos veiksnius.
Tai yra efektyvu. Dažnai žmogus ir susirūpina tada, kai aplinkiniai suserga širdies ligomis. Tai paskatina ateiti pas šeimos gydytoją“, – sakė K.Bumblauskas.
Jis pridūrė, kad pas kardiologą apsilankiusiam žmogui paaiškinama, kokią tikimybę jis turi patirti, pavyzdžiui, infarktą ir kaip tą riziką galima sumažinti. Supažindinus su skaičiais – pasirinkimas paties paciento rankose.
„Su žmogumi kalbame, ką gali padaryti liga, kas bus, jeigu ji nebus gydoma“, – pasakojo gydytojas kardiologas.
Turi dvigubą naudą
Šį pavasarį įsigaliojo širdies ir kraujagyslių prevencinės programos pokyčiai. Anksčiau moterys kviestos sveikatą pasitikrinti nuo 50 metų, o dabar – nuo 40-ojo gimtadienio.
„Tai paremta moksliniais duomenimis. Didžiulis kiekis visame pasaulyje atliktų stebėsenos tyrimų parodė, kad jaunesniame amžiuje prevencijos programoje dalyvauti pradėjusios moterys po 15–20 metų yra sveikesnės.
Reikia pasidžiaugti valstybės dėmesiu šiai sričiai. Be politinės valios ir finansinių išteklių tokio plataus masto širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika būtų neįmanoma“, – paaiškino K.Bumblauskas.
Kardiologas pastebi, kad dažnas 40-metis jaučiasi puikiai ir nemano, kad yra prasmė turėtų reikalų su gydytojais. Todėl prevencinė programa turi dvigubą naudą, nes skatina žmogų pasirūpinti ir bendra sveikata.
„Iš patirties žinau, kad dalyvaujant šioje prevencinėje programoje pacientai su šeimos gydytojo pagalba atranda ir kitas ligas. Tai yra akstinas apsilankyti pas mediką.
Liūdna, kad dalis žmonių šią galimybę ignoruoja, mano esą sveiki ir stiprūs, neturi noro ateiti pas gydytoją profilaktiškai“, – apgailestavo K.Bumblauskas.
Jis paaiškino, kad atliekami kraujo tyrimai atspindi ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir kitų organizmo sistemų veiklą, ligų požymius.
Sveikos gyvensenos samprata apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, normalaus kūno svorio palaikymą, rūpestį emocine bei psichine būsena. Kontaktas su gydytoju padeda užčiuopti problemą, kol ji dar nesuvešėjo.
„Gydytojo ir paciento pokalbis apie sveiką gyvenseną gali duoti stiprų impulsą, paskatinti žmogų rimtai susimąstyti“, – pastebėjo K.Bumblauskas.
Plačios profilaktikos galimybės
Lietuvoje vykdoma ne tik širdies ir kraujagyslių prevencinė programa. Nemokamai pasitikrinti sveikatą galima ir dėl 4 onkologinių ligų.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 m. amžiaus moterims:
– 25–34 m. moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
– 35–59 m. moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Pagal krūties vėžio prevencinę programą kartą per 2 metus gali pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų.
Pagal storosios žarnos vėžio prevencinę programą vieną kartą per 2 metus gali pasitikrinti vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų.
Prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa teikiama 50–69 m. vyrams (patenkantiems 5 rizikos grupę nuo 45 m.) kas 2 arba 5 metus.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
