Kai dėl per didelio karščio sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo sistema, žmogus nepakankamai prakaituoja, jo kūno temperatūra tampa pavojingai aukšta, žmogų ištinka šilumos smūgis.
Anot NVSC, vienas iš šilumos smūgio simptomų – sausa, įkaitusi arba dėmėta (dėl sutrikusio prakaitavimo) oda.
„Prilietus žmogaus kūną jaučiama, kad jis yra akivaizdžiai karštas (kūno temperatūra gali pakilti daugiau nei 40°C), asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, gali kliedėti ir visiškai arba iš dalies prarasti sąmonę“, – teigia centro specialistai.
Šilumos smūgio ištiktam žmogui padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas.
NVSC specialistai įspėja, kad pastebėjus šilumos smūgiui būdingus simptomus, būtina nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą. Kol atvyks medikai, nukentėjusįjį reikia perkelti į pavėsį, purkšti ar apipilti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį. Jei žmogus sąmoningas, svarbu kuo greičiau atkurti prarastus organizmo skysčius (duoti atsigerti vėsaus vandens ar arbatos).
Vanduo gaivina, bet būkime budrūs
Ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, taip pat ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje), gali kilti perkaitimo rizika. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku mažiems vaikams, kurių termoreguliacija nėra pakankamai gerai išvystyta, taip pat kitiems asmenims, kurių termoreguliacija sutrikusi dėl ligų ar kitų priežasčių, pažymi NVSC specialistai.
„Esant itin aukštai oro temperatūrai, patariama nedirbti fizinių darbų lauke, geriau juos atlikti anksti ryte arba atidėti vėlesniam vakarui, riboti sporto ar kitą fizinę veiklą lauke. Karštą dieną negalima palikti vaikų vienų automobilyje net trumpam“, – pataria NVSC specialistai.
Jie taip pat įspėja, kad karštomis dienomis, turėtume būti itin atsargūs ir leisdami laiką prie vandens telkinių. Pasinerti į bet kokios temperatūros šaltą vandenį tampa pavojinga, jei kūnas nėra tam pasiruošęs.
„Kai įkaitęs kūnas patenka į šaltą vandenį, „šalčio šokas“ gali sukelti kvėpavimo, širdies susitraukimų dažnio ir kraujospūdžio pokyčius, gali atsirasti dusulys ir greitas kvėpavimas, sutrinka gebėjimas mąstyti ir veikti, tai kelia riziką nuskęsti net ir gerai mokantiems plaukti“, – perspėja NVSC.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje per karščius yra fiksuojama daugiau skendimo atvejų ir traumų, susijusių su buvimu prie vandens. Viena iš priežasčių yra maudymasis apsvaigus nuo alkoholio ar kitų medžiagų.
Karštomis dienomis rekomenduojama gerti daugiau skysčių
NVSC specialistai pataria karštomis vasaros dienomis gerti daugiau skysčių, valgyti daugiau vaisių ir daržovių.
Taip pat rekomenduojama kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, išeinant į lauką pasiimti vandens atsigerti ir apsišlakstyti.
„Daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose, kuriose oras yra kondicionuojamas. Per karščius ribokite fizinį aktyvumą“, – pataria centro specialistai.
Patariama nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose – net ir tuomet, jei visi langai atviri. Einant į lauką rekomenduojama užsidėti galvos apdangalą, rengtis laisvais, natūralios medžiagos, šviesiais drabužiais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą.
„Atviras kūno vietas, lūpas tepkite apsauginiais kremais nuo saulės (pasitepti reikia 30 min. prieš išeinant į atvirą saulę), nešiokite akinius nuo saulės“, – priduria specialistai.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų.
Taip pat reikėtų vengti gerti šaltus skysčius, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus.
