Vasarą aplankius karštesniems ir tvankesniems orams, atsiranda vis daugiau besiskundžiančių širdies ir kraujotakos sutrikimais bei suprastėjusia savijauta. Vaistininkės I. Sauserytės teigimu, širdies ligomis sergantiems žmonėms karščius pakelti išties yra sunkiau.
„Kai kurie žmonės yra jautresni orams – daug kas priklauso nuo sveikatos būklės, lyties, amžiaus ir nuo to, ar sergama lėtinėmis ligomis. Apie 70–80 proc. sergančių lėtinėmis kraujagyslių ir širdies ligomis jautriau reaguoja į orus bei jų permainas. Orų kaitai jautresnės yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės.
Ypač saugotis vertėtų tada, kai temperatūros stulpelis pasiekia 30 laipsnių ribą bei smarkiai padidėja oro drėgmė. Į tai vertėtų atkreipti dėmesį ir planuojant atostogų kryptį, todėl besiskundžiantiems širdies ir kraujagyslių sutrikimais verčiau vengti šalių, kur kepina karštis“, – pastebi vaistininkė.
I. Sauserytė perspėja, jog suprastėjusią širdies ir kraujagyslių veiklą gali išduoti tokie simptomai kaip silpnumas, krūtinės skausmas, gali būti jaučiamas tirpimas, galvos svaigimas, pykinimas – pajutus šiuos negalavimus geriausia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.
Saulė – ne visada draugė
Nors vasarą dažnas nori pasimėgauti saulės voniomis, kaitros piko rekomenduojama vengti. Anot I. Sauserytės, tai nereiškia, jog nuo saulės reikėtų slėptis nuolat, pakanka pasisaugoti ir vengti spindulių, kai jie yra kaitriausi – nuo 11 iki 15 valandos. Per karščius vertėtų vengti aktyvios fizinės veiklos, sportuoti vidurdienį, nepamiršti gerti pakankamai skysčių.
„Minėtos sąlygos gali pabloginti sergančiųjų sveikatos būklę, nes per karsčius gausiai prakaituojant netenkama daug skysčių ir elektrolitų, todėl kraujas gali pradėti tirštėti. Ši būklė yra tiesiogiai susijusi su insultu bei infarktu.
Vis dėlto, kartais nutinka ir priešingai – kai kuriems vasarą savijauta pasitaiso, spaudimas sumažėja, nes dėl šilumos kraujagyslės išsiplečia. Tačiau toks pagerėjimas neturėtų būti priežastimi atsipalaiduoti ir paleisti iš rankų ligos kontrolę“, – sako vaistininkė.
Labai svarbu savavališkai nenutraukti gydymo
Vaistininkė I. Sauserytė akcentuoja, kad nepaisant to, jog šiltasis sezonas dažniau asocijuojamas su nerūpestingumu ar atostogomis, apleisti gydytojų rekomendacijų nereikėtų.
„Kai orai yra švelnesni ir spaudimas susinormalizuoja, kai kurie pacientai savarankiškai nutraukia vaistų vartojimą, o to geriau nedaryti. Vaistus svarbu vartoti reguliariai, neužsiimti savigyda ir pasikliauti gydytojų rekomendacijomis. Labai svarbu ir savarankiškai nekoreguoti gydytojo paskirtos vaistų dozės“, – paaiškina specialistė.
Jei padidėjęs kraujospūdis nebus koreguojamas, tai gali žaloti kraujagysles. Padidėjęs kraujospūdis apsunkina širdies darbą, kenkia kraujagyslėms, to pasekmė gali būti jų plyšimas ar užsikimšimas. Tiesa, nereikėtų pamiršti ir sveiko gyvenimo būdo: vengti rūkymo, alkoholio, pasirūpinti tinkama mityba – valgyti lengviau virškinamą maistą, vartoti mažiau druskos, vengti kofeino turinčių gėrimų.
Rūpinantis širdies sveikata, svarbu užtikrinti, kad kasdien su maistu būtų gaunama pakankamai širdžiai naudingų medžiagų, tarp kurių – mikroelementai magnis ir kalis. Magnis, naudingas norint sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį, jis saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo pakilus kraujospūdžiui.
Pagrindiniai magnio šaltiniai: pieno produktai, žalios lapinės daržovės (petražolės, krapai, špinatai), duona ir kiti grūdiniai produktai, riešutai.
Vartojant magnio preparatus svarbu atkreipti dėmesį, kad šis mikroelementas neturėtų būti vartojamas kartu su kalciu ar multivitaminais, kurių sudėtyje yra vitamino C. Dažnai rekomenduojama vartoti magnį vakare, tačiau nesuklysite tai darydami ir pirmoje dienos pusėje.
Širdžiai taip pat naudingas kalis, padedantis palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, yra naudingas esant padidėjusiam kraujospūdžiui.
Kalio galima gauti savo mitybos racioną papildžius bananais, bulvėmis, džiovintais vaisiais (slyvomis, razinomis), pomidorais, kopūstais, riešutais. Jį rekomenduojama vartoti kartu su magniu, tai pagerina jo įsisavinimą.
Vaistininkė primena, kad Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Jos metu šeimos gydytojas nemokamai nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Visgi jeigu jaučiatės blogai, bet nepatenkate į nustatyto amžiaus grupę, kreipkitės į šeimos gydytoją.
