Tyrimo metu nustatyta, kad augalinės kilmės dietos 7 proc. sumažina bendrojo cholesterolio kiekį, o kitų arterijas blokuojančių lipoproteinų kiekis sumažėja 14 proc. Pasak mokslininkų, širdies ir kraujagyslių rizika sumažėja, kai tokios dietos yra laikomasi mažiausiai penkerius metus.
Lipoproteinai yra junginiai, sudaryti iš riebalų – lipidų – ir baltymų. Juose esantys lipidai yra cholesterolis ir trigliceridai. Kai kurie cholesterolio tipai, tokie kaip didelio tankio lipoproteinai (DTL), vadinamieji „geruoju“ cholesteroliu, padeda išvengti širdies ligų. Priešingai, MTL perteklius padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kadangi didžiąją dalį cholesterolio organizmas pasigamina pats – jis gaunamas ne iš maisto – cholesterolio gamybą kontroliuojantys vaistai, tokie kaip statinai, išlieka itin svarbūs. Augalinės dietos efektyvumas mažinant širdies ligų riziką yra tris kartus mažesnis už vaistų, tokių kaip statinai, veiksmingumą.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipė dėmesį, kad augalinės kilmės maisto produktų vartojimas padeda kovoti ir su klimato kaita.
Atlikta studija yra metatyrimas: jo metu buvo analizuojami 30-ies 1980–2022 m. atliktų skirtingų atsitiktinių imčių tyrimų apie augalinės dietos poveikį cholesterolio kiekiui rezultatai.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „European Heart Journal“.
Augalinių dietų nauda
Nepaisant to, kad apie cholesterolį dažniausiai kalbama neigiamai, pagrindinė tyrimo autorė dr. Ruth Frikke-Schmidt atkreipė dėmesį ir į jo naudą: „Cholesterolis yra gyvybiškai svarbus, pavyzdžiui, ląstelių membranoms, tulžiai ir hormonams.“
„Tačiau tradicinėje vakarietiškoje dietoje yra per daug cholesterolio. Tai lemia aukštą jo koncentraciją kraujo plazmoje, dėl kurios padidėja aterosklerozės bei širdies smūgių rizika. Augalinės dietos, turinčios mažiau cholesterolio, puikiai patenkina organizmo poreikius“, – aiškino mokslininkė.
R.Frikke-Schmidt taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vegetariška ir veganiška mityba skatina kepenis gaminti daugiau MTL receptorių: „Todėl kūnas gali efektyviau šalinti cholesterolį iš kraujotakos.“
Pasak tyrime nedalyvavusio kardiologo Yu-Ming Ni, galbūt įdomiausia tyrimo išvada buvo ta, kad nors bendras cholesterolio lygis įspūdingai nesumažėjo: „Ypač stebina cholesterolio apoB (apolipoproteino B) kiekio sumažėjimas.“
„Tai atspindi faktinio dalelių skaičiaus sumažėjimo tendenciją. Šios dalelės, pagal kai kuriuos tyrimus, tiksliau nustato kai kurių pacientų širdies ir kraujagyslių riziką“, – sakė jis.
Įtaka klimato kaitai
Viena iš pagrindinių tyrimo išvadų yra ta, kad vegetariškos ir veganiškos dietos, be teigiamo poveikio sveikatai, yra naudingos ir aplinkai. R.Frikke-Schmidt tikino: „Kopenhagos technikos universiteto Mitybos institutas apskaičiavo, kad ribojant suvartojamos mėsos produktų kiekį, poveikį klimatui galima sumažinti 20–35 proc., o jos visiškai atsisakius, žala gamtai gali sumažėti ir 45–50 proc.“
„Šie skaičiavimai pagrįsti visa turima šios srities moksline literatūra ir apima žemės, vandens ir kitų išteklių naudojimą“, – patikslino mokslininkė.
Svarbu ne tik mityba
Didžioji dalis cholesterolio į mūsų organizmą patenka ne per maistą, paaiškino šiame tyrime nedalyvavęs kardiologas Devinas Kehlas.
„Organizmas pats pasigamina apie 80 proc. cholesterolio, o likusi dalis patenka su maistu“, – sakė gydytojas.
Jis pridūrė, kad nepaisant to: „Suvartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų, kaip parodo šis tyrimas, sumažėja cholesterolio koncentracija kraujyje.“
D.Kehlas perspėjo: „Tačiau augalinė mityba neturėtų būti laikoma cholesterolio kiekį mažinančių vaistų pakaitalu, ypač, kai juos skiria kardiologas.“
Cholesterolį gamina kepenys, o vaistai, tokie kaip statinai, slopina šią gamybą. Cholesterolis kaupiasi tulžies pūslėje kaip tulžis.
„Tulžis veikia lyg mūsų organizmo muilas“, – aiškino kardiologas Y.Ni.
Kai žmogus valgo, gaminasi hormonai, kurie paskatina tulžies išskyrimą į žarnyną.
„Ji, iš esmės, surenka maiste esančius riebalus, padeda juos virškinti ir leidžia įsisavinti itin svarbius riebaluose tirpius vitaminus, kurie yra būtini mūsų kasdieniniam funkcionavimui“, – sakė specialistas.
Tada jie yra pasisavinami virškinamajame trakte kartu su šiek tiek cholesterolio. Likusi dalis pasišalina iš organizmo su išmatomis.
„Mes kiekvieną dieną „perdirbame“ labai didelį pagaminto cholesterolio kiekį“, – pridūrė Y.Ni.
Sočiųjų riebalų kiekio mityboje mažinimas
Kardiologas D.Kehlas sakė, kad naujas tyrimas, neprieštarauja ankstesniems darbams: „Jis papildo esamus įrodymus ir patvirtina, kad sočiųjų riebalų mažinimas leidžia subalansuoti cholesterolio kiekį organizme.“
Pasak daktaro Y.Ni, norint skatinti gerą širdies ir kraujagyslių sveikatą bei cholesterolio kontrolę, reikia laikytis aštuonių Amerikos širdies asociacijos nustatytų rekomendacijų.
„Svarbiausi aspektai yra mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir kokybiškas miegas. Tam visuomet skiriu daugiausia dėmesio. Su savo pacientais daug kalbuosi apie šiuos pagrindinius širdies ir kraujagyslių sveikatos elementus“, – tikino Y.Ni.
R.Frikke-Schmidt tvirtino: „Svarbu tai, kad augalinės kilmės mityba yra pagrindinė priemonė norint pakeisti maisto pramonę, padarant ją draugiškesne aplinkai, kartu mažinant didėjančią širdies ir kraujagyslių ligų naštą visame pasaulyje.“
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
