Jau spėjo įdegti
Gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė pasakojo, jog jos kabinete jau apsilanko pavasarinėje saulėje įdegusių pacientų.
Taigi, norintys išvengti nudegimų, sumažinti vėžinių susirgimų pavojų, atviras kūno vietas, ypač jei daug laiko leidžia lauke, jau dabar privalo patepti kremu nuo saulės.
Nemažai lietuvių šaltus pavasarius leidžia šiltuosiuose kraštuose, kur rizika, net ir esant palyginti nedidelei 25 laipsnių šilumai, nudegti odą gerokai išauga. Apsauginį kremą nuo saulės keliaujant į paplūdimį būtina įsidėti į krepšį.
Priemonių apsaugai nuo saulės medikė pataria įsigyti vaistinėse – jų efektyvumas ir tinkamumas jautriai odai būna patvirtintas klinikiniais tyrimais.
Kad išsirinktumėte kokybiškas priemones, svarbu skaityti etiketes, pasidomėti priemonėmis, skirtomis jautriai, į alergiją linkusiai ar riebiai odai.
Kokią – purškiamą ar tepamą – apsauginę priemonę rinktis, priklauso nuo žmogaus norų ir patogesnio naudojimo.
Kaip rodo gydytojos praktika, didelė pacientų dalis pasirenka tinkamas apsaugines priemones, tačiau jas naudoja neteisingai.
I. Kisielienė pasidalijo savo odos priežiūros rutina: apsauginiu kremu nuo saulės ji pasitepa namuose, vonioje, dar prieš eidama į prie jūros ar baseino, ir tą daro itin kruopščiai. Nuėjusi prie vandens telkinio užsitepa antrąjį kremo sluoksnį.
„Pirmiausia, reikia pusvalandžio, kad apsauginis kremas pradėtų veikti, tad juo tepti odą atėjus į paplūdimį jau vėloka.
Antra, tepdama antrą sluoksnį, esu tikra, jog nepalikau neapsaugotų odos plotų. Jei tepantis apsauginiu kremu limpa smėlis, patogu naudoti purškiamą priemonę, tik svarbu ją purkšti taip pat kruopščiai, tuomet galima ramiai leisti laiką saulėje“, – kalbėjo dermatovenerologė.
Ar žmonės apsauginį kremą tepasi tinkamai, aiškinosi net mokslininkai. Patvirtino – jo sunaudojama tik maždaug pusė rekomenduojamo kiekio.
„Kremo nuo saulės apsaugos lygis nustatomas laboratorijoje, skaičiuojami 2 mg kv. kūno centimetrui. Remiantis šia formule, nustatoma apsaugos nuo saulės faktorius: SPF 30 ar SPF 50+. Ant odos įprastai užtepama iki 1 mg kv. kūno centimetrui – gerokai per mažai“, – įspėjo specialistė.
Taigi, bene pagrindinis medikės patarimas – apsauginį kremą tepti ar purkšti kruopščiai ir, kas svarbiausia, dviem sluoksniais.
Apsaugos lygis skirtingas
Dvejojant, kokio lygio apsauginį kremą pasirinkti, svarbu nepamiršti, kad užrašas ant pakuotės SPF (apsaugos nuo saulės faktorius) parodo, kokį kiekį ultravioletinių B spindulių kremas sulaiko.
Skaičiuojama, kad SPF 50 sulaiko apie 98 proc., SPF 30 – maždaug 95 proc. ultravioletinių spindulių. Atrodo, skirtumas minimalus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kremo ant odos užtepama nepakankamai, šie keli procentai galiausiai tampa reikšmingi.
Išties patikima apsauga nuo saulės – SPF 50+, tokią rekomenduoja ir dauguma dermatovenerologų.
Jei Inga atostogauja šiltuosiuose kraštuose, apsauginį kremą visuomet tepa tik dviem sluoksniais, kas 3–4 val. procedūrą kartoja. Lietuvoje išėjus pasivaikščioti po parką, užtektų SPF 30 apsauginio kremo, užtepto dviem sluoksniais.
Būtina pasirodyti gydytojui
Kada apžiūrint ant odos atsiradusius darinius reikėtų sunerimti ir apsilankyti pas gydytoją? I. Kisielienė rekomenduoja profilaktiškai pasitikrinti kartą per metus. Rizika susirgti melanoma didesnė šviesiaplaukiams, mėlynakiams, jei šeimoje buvo sergančiųjų arba ant odos daug – 50 ar 100 – apgamų: tokiais atvejais gydytojo kabinete apsilankyti privalu per ilgai vizito neatidėliojant.
Pasikonsultuoti su gydytoju turėtų ir stipriai nudegę saulėje žmonės: užmigę paplūdimyje, nudegę iki pūslių, ypač vaikystėje.
Vasarą, įdegus, apgamų struktūra gali pasikeisti, bet patyrę dermatovenerologai gali profesionaliai įvertinti apgamų ar darinių pokyčius, taigi, griežtų taisyklių, kada tinkamiausias laikas apžiūrėti nerimą keliančius apgamus, nėra.
Ne tik besikaitinantys paplūdimyje, bet ir dirbantys sode ar darže neturėtų pamiršti apsaugos nuo saulės. Jei oda atvira, jos negalima pridengti drabužiais, nėra pavėsio, kelias valandas teks praleisti saulėje – odą patepti apsauginiu kremu privalu.
Žinoma, saugantis kenksmingų saulės spindulių, gelbsti lengvos tekstūros, pavyzdžiui, lininiai drabužiai ilgomis rankovėmis, kepurė, skrybėlė, akiniai nuo saulės.
Kisielienė priminė nuolat atsinaujinančias diskusijas apie vitamino D trūkumą. Kruopščiai ant odos tepant kremą nuo saulės, jis gali blokuoti vitamino D gamybą. Visgi dermatovenerologai sutaria: vitamino D turėtume gauti visavertiškai matindamiesi ir saulėje saugiai praleisdami 10–15 minučių iki 11 val. arba nuo 16 val.
15 minučių lauke karštą dieną žalos nepridarys, bet jei saulėje teks būti ilgesnį laiką, juolab vidurdienį, apsauginis kremas privalomas, ir kompromisų čia būti negali.
