Profesorius Rimantas Stukas: „Ką parodė nesenai atliktas lietuvių mitybos tyrimas?“

„Tyrimo duomenimis, jų kasdien valgo tik 57,1 proc. respondentų. Kas šeštas iš apklaustųjų jų vartoja tik 1-2 kartus per savaitę. Kas ketvirtas – 3-5 kartus per savaitę. Taip pat nustatyta, kad kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau jo racione yra daržovių ir vaisių“, – tyrimo rezultatus apžvelgia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.

„Kita vertus, galima pasidžiauti, kad per pastaruosius 15 metų mitybos tendencijos pagerėjo: 2019 m. kasdien daržovių ir vaisių vartojo 57,1 proc. gyventojų, o 2014 m. – tik 30,6 proc. Svarbu ir tai, kad 2019 m. 3 kartus ir daugiau per dieną daržovių ir vaisių vartojo jau 22,5 proc., o 2014 m. – tik 3,1 proc. apklaustųjų jų vartojo kelis kartus per dieną. Tačiau nors tendencijos ir gerėja, pagal sveikos mitybos rekomendacijas, bent 5 kartus per dieną šių produktų vartoja tik 6,9 proc. arba kas penkioliktas“, – pažymi profesorius.

Iš čia atsiranda didžiulis trūkumas mūsų organizmui naudingų medžiagų.

Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota ir nepakankama. Mūsų žmonių racione vyrauja riebalų, cukrų perteklius. Daugelio gyventojų racione trūksta vitaminų C. D, B2, PP, magnio, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo.

„Tačiau net ir esant racionaliai ir subalansuotai mitybai, žmogaus organizmui gali trūkti įvairių medžiagų. Mikroelementų trūkumą kasdieninėje mityboje patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacija, dar 2006 m. paskelbusi tendenciją, kad kas trečias pasaulio gyventojas skundžiasi vitaminų ir mikroelementų trūkumų. Mokslinėje literatūroje ši problema ir apibūdinama, kaip „paslėptas alkis“, – pabrėžia profesorius.

.„Paslėptas alkis“ yra nepakankamos mitybos forma, kuri atsiranda, kai vitaminų ir mineralų gaunama ir pasisavinama per mažai, kad būtų išlaikyta gera sveikata. Kodėl mūsų močiutėms nereikėjo vartoti papildų, o šiais laikais kalbame apie mineralų ir vitaminų trūkumą maiste?

Tai lemia daug priežasčių. Mažėjantis dirvožemių derlingumas, oro ir klimato tarša padarė „savo darbą“ – pastebimas ženklus mineralų ir maistinių medžiagų sumažėjimas vaisiuose ir daržovėse. Tad, nors ir žmogus ir valgo visavertį maistą, kartais jam gali atrodyti, kad net kilogramais valgo daržoves, o jo mityboje vis tiek stebima „paslėpto“ mineralų ir vitaminų alkio tendencija. Kodėl?

Pagal Vokietijoje atliktus tyrimus pastebima, kad 1985-2002 m. itin sumažėjo daržovėse ir vaisiuose esantys mineralų ir vitaminų kiekiai.

Pavyzdžiui, vitamino B6 kiekis bananuose sumažėjo 95 proc., brokoliuose 73 proc. mažiau yra kalcio, 62 proc. folio rūgšties ir 55 proc. magnio. Lietuvių mėgstamos bulvės per tą laiką prarado 78 proc. kalcio ir 48 magnio kiekio. 87 proc. sumažėjo vitamino C kiekis braškėse, 60 proc. obuoliuose ir 65 proc. špinatuose. Tai atsako į klausimą, kodėl anuomet mūsų močiutėms beveik nereikėjo jokių maisto papildų, o šiuolaikinės kartos mityboje stebimas didžiulis vitaminų ir mineralų trūkumas.

Pasak farmakologo, vaistinių augalų tyrėjo Laimio Akramo, šiandien plačiai kalbama apie polifenolius, augalinės kilmės molekules, atliekančias svarbų vaidmenį palaikant gerą savijautą ir papildant mitybą. Būtent polifenolių daug randama vaisiuose ir daržovėse, kurių mūsų kraštų žmonės vartoja nepakankamai.

Polifenoliai yra grupė augalinių cheminių medžiagų, kurios suteikia spalvą, sustiprina vaisių skonį ir aromatą. Šie junginiai dalyvauja augalų augimo ir dauginimosi procesuose, padeda jiems apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių. Tikintis tokio pat apsauginio poveikio žmogui, ir buvo susidomėta polifenoliais. Naudingos polifenolių savybės siejamos su jų antioksidaciniu poveikiu. Kadangi laisvųjų radikalų molekulėms trūksta vieno ar dviejų elektronų, jie agresyviai puola ir ardo sveikąsias molekules. O polifenoliai apsaugo ląsteles nuo šio žalingo poveikio, nes dosniai dalijasi savo elektronais.

Nuo seno buvo žinoma, kad polifenoliai (pavyzdžiui, kurkuminas iš dažinės ciberžolės) padeda palaikyti kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Todėl tyrinėjamas polifenolių ( resveratrolio ir kurkumino) poveikis smegenų ir nervų sistemos veiklai*.

Mokslinėje literatūroje* atsiranda nuomonės, kad polifenoliai gali pasižymėti ir vėžinių procesų atsiradimą ir vystymą veikiančiomis savybėmis. Daug žadantys tyrimai pasirodė koronaviruso pandemijos metu, kuomet medicininėje literatūroje* pasirodė publikacijų apie tai, kad polifenoliai gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, padėti pagerinti kvėpavimo, imuninės sistemos veiklą, taip pat padėti organizmui greičiau apsigauti po COVID 19 ligos.*

Visiems be išimties, nes būtent jų yra uogose, daržovėse (o, 2019 m. suaugusiųjų Lietuvos gyventojų daržovių ir vaisių vartojimo tyrimas nustatė, kad šviežių, virtų, troškintų, raugintų ir kitaip paruoštų daržovių ir vaisių, išskyrus bulves, mūsų žmonės vartoja nepakankamai).

Pasak farmakologo, vaistinių augalų tyrėjo L.Akramo, nusprendę papildyti mitybą polifenoliu kurkuminu, svarbu žinoti, kad jis blogai pasisavinamas organizmo, nes blogai tirpsta vandenyje, per 30 min. metabolizuojasi kepenyse ir paverčiamos į tirpias formas, kurios prasčiau panaudojamos ir pasišalina su šlapimu.

Be to, šie junginiai sunkiai kaupiasi organizme, todėl nesusidaro jų ilgalaikių atsargų. Todėl paskaninę maistą prieskoniu, turinčiu kurkumino, jo naudingo poveikio praktiškai nepajusime, nes kraujyje bus randama tik šios medžiagos pėdsakų. Iš 35 g resveratrolio, pasisavina tik 7,9 proc. šios medžiagos, o šlapime nustatoma 24,6 proc. suvartotos dozės.

Visa tai lėmė, kad mokslininkai ėmėsi ieškoti būdų, kaip pagerinti šių itin naudingų žmogui medžiagų pasisavinimą ir kartu išsaugoti jų savybes. Net iki 6 kartų geresnio pasisavinimo pavyko pasiekti mokslininkams sukūrus ir panaudojus efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol®. Ši inovacija prilygsta injekcijoms į veną.

Efektyvaus pasisavinimo technologija Miosol® – vandenyje tirpi kurkumino ir resveratrolio forma viename buteliuke, įterpiant dažinių ciberžolių ir japoninių pelėvirkščių ekstraktus į skystyje esančias už plauką mažesnes daleles.

Dėl Miosol® technologijos:

Skystą polifenolių formą, pagamintą pagal efektyvaus pasisavinimo technologiją Miosol® rasite Lietuvos vaistinėse Smart Hit Polifen pavadinimu.

Vartojimas: Prieš vartojimą buteliuką suplakti. Vartoti po 5 ml valgio metu ištirpinus 1/3 stiklinės vandens. Atidarius laikyti šaldytuve, suvartoti per 2 mėn.

Maisto papildas. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.

*Teiginius patvirtinantys mokslinės literatūros šaltiniai: