Net 70 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Motinų įsčiose pradedame savo gyvenimą turėdami jo net 99 proc. Senatvėje vandens kiekis organizme sumažėja iki 55 proc. Todėl galima drąsiai teigti, kad senėjimas – tai vandens netekimo organizme procesas.
Turint omenyje vandens kiekį svarbiausiuose organuose nesunku nuspėti, kokių pasekmių gali turėti nuolatinis skysčių trūkumas. Ir šiuo atveju ne tiek svarbu, kiek jų gauna organizmas, o kiek pašalina.
Organizmas netenka skysčių ne tik per inkstus su šlapimu – didelis jų kiekis išskiriamas prakaituojant. Su šlapimu netenkama apie 48 proc., su prakaitu – 34 proc. vandens.
Skysčių netekimas ir vandens poreikis priklauso nuo klimato, metų laiko, fizinio krūvio. Netekus vos 2 proc. skysčių padidėja kraujo klampumas, pažeidžiamas audinių aprūpinimas deguonimi ir energija.
Į šiuos veiksnius organizmas reaguoja troškuliu. Žmogui netekus 12 proc. skysčių būtina medicinos pagalba, o kai netenka 20 proc. – jis miršta.
Toksinai nuolat patenka į žmogaus organizmą su maistu, buitine chemija ir kosmetika. Svarbiausia, kad jie tirpsta riebaluose. Patekę į organizmą kaupiasi riebaliniame audinyje. Todėl kuo daugiau žmogus turi riebalų, tuo daugiau toksinų.
Galvos smegenys – organas, taip pat turintis riebalų. Čia susikaupę toksinai atveria kelią tokioms ligoms kaip Parkinsono ir Alzheimerio ligos.
Detoksikacija – labai sudėtingas procesas. Nuodai pašalinami iš organizmo tuomet, kai jie pavirsta vandeniu. Tai vyksta dviem etapais.
Iš pradžių riebaluose tirpstantys toksinai tampa tarpiniu produktu, paskui pavirsta vandeniu ir pašalinami. Labai svarbu, kad aktyvus būtų antrasis etapas, nes labai dažnai tarpiniai produktai būna nuodingesni nei pirminis nuodas.
Bet jei nėra vandens, nėra riebalų tirpimo proceso ir toksinai nepašalinami iš organizmo.
Mokslininkai apskaičiavo, kad 1 kg svorio vidutiniškai reikia 30 mg vandens, ir būtent švaraus. Tad esant 50 kg svoriui paros norma – pusantro litro. Kuo didesnis svoris, tuo daugiau reikia vandens.
Bet daugeliui išgerti du ir daugiau litrų vandens labai sunku. Juk tam tikrą kiekį vandens gauname su kitais skysčiais – arbata, sriuba ir maistu. Bet pusantro litro – būtinas minimumas.
Jei tvyro karštas oras, sportuojama, einama į pirtį ir dirbama kenksmingomis sąlygomis, vandens reikia vartoti daugiau.
Vandenį patartina gerti ne stiklinėmis, o po truputį visą dieną. Tuomet jis veiksmingiau įsiskverbia į ląsteles, ypač karštomis vasaros dienomis.
Atsikėlus reikėtų išgerti stiklinę šilto rūgštaus vandens, pavyzdžiui, su citrinos griežinėliu. Tai padeda pažadinti ir galvos smegenis.
Vanduo su šlakeliu citrinų sulčių ar obuolių acto – puiki priemonė, kad organizmo neužvaldytų rūgštys. Jas sukelia toksinų sankaupos, o tai iš esmės reiškia organizmo senėjimą. Šį procesą padeda pristabdyti ir rytą išgerta parūgštinto vandens stiklinė.
Didelę dalį vandens išgeriame pirmą dienos pusę. Paskutinį kartą – ne vėliau kaip dvi valandos iki miego. Tuomet nereikės keltis naktį.
Norėdami būti sveiki tarp valgymo ir vandens gėrimo darome pertrauką. Geriame 15 min., dar geriau 30 min. iki valgymo ir 45 min. – naudingiau 60 min. – po valgio.
Kuo sunkesnį maistą valgėme, kuo daugiau suvartojome mėsos, tuo ilgesnė turi būti pertrauka tarp valgymų.
Retas kuris nepradeda dienos nuo kavos. Šis populiarus rytinis gėrimas skatina šlapimo išsiskyrimą, todėl gerdami kavą vandens suvartojame mažiau nei pašaliname.
Kava nėra nekaltas gėrimas, nes turi ir toksinų. Organizmui išvalyti reikia išgerti daugiau vandens nei paprastai. Vienas kavos puodelis – tai papildoma stiklinė vandens prie dienos normos.
Paplitusi nuomonė, kad organizmas protingas ir žino, kiek jam reikia, todėl gerti vandenį reikia tada, kai juntamas troškulys.
Troškulys atsiranda tuomet, kai organizmui jau trūksta vandens. Tai tolygu pagalbos šauksmui. Specialistų teigimu, troškulį dažnai įvertinę kaip alkį puolame prie maisto, užuot išgėrę vandens.
Vyresnio amžiaus žmonėms sumažėja skysčių netekimo pojūtis, todėl jie nustoja jausti troškulį. Dėl to nereikėtų pasikliauti organizmo išmintingumu, o įprasti vandenį gerti po truputį ir nuolat.
Bet jei vandens išgeriama daugiau nei norma?
Ne veltui gydytojas siunčia pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, jei pacientas geria labai daug vandens. Tai gali būti diabeto požymis. Net jei šios ligos nėra ir inkstų funkcija gera, į tai nereikia numoti ranka.
Kai geriama daug vandens – ir ne mineralinio – pašalinama daug druskų, atsiranda natrio ir kalio stygius. Tai gali turėti poveikį galvos smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos darbui.
Prie rizikos grupės asmenų, kuriems būtina gerti daugiau vandens nei norma, priklauso turintys nuolatinį sąlytį su nuodingomis medžiagomis. Pavyzdžiui, rūkaliai, kurių darbas susijęs su mineralinėmis trąšomis ir buitinės chemijos priemonėmis.
Daugiau vandens reikia gerti sergant, kai vartojami antibiotikai ir kiti vaistai ar atliekama detoksikacija.
Kokį vandenį vartoti?
Geriau iš stiklinio butelio. Plastikas, ypač esant aukštesnei nei 25 laipsnių temperatūrai, gali tapti nuodinga ir net kancerogenine medžiaga, sukeliančia ar skatinančia vėžinių ligų vystymąsi.
Namų sąlygomis kaitinti vandenį iš čiaupo, leisti jam nusistovėti ar filtruoti nėra veiksmingiausi būdai. Pakartotinai virtas vanduo net pavojingas, tampa nuodingas, ypač iš plastikinių arbatinukų.
Vienintelis, specialistų teigimu, tinkamas variantas – užšaldytas vanduo. Bet atšildyto vandens negalima ilgai laikyti, nes jis praranda naudingąsias savybes.
