Tačiau stresas, sėdimas darbas, fizinio aktyvumo trūkumas ir nereguliari mityba paliko savo pėdsakus – ilgainiui 1,8 m ūgio vyras ėmė sverti apie 108 kilogramus.
Susiimti nusprendė dėl 1,5 metų amžiaus dukrelės. Jaunasis tėtis išsigando, kad turėdamas antsvorio nebespės bėgioti paskui judrų vaiką.
Taigi per mažiau nei pusmetį numetė apie 16 kilogramų.
Dabar Robertas dažnai sulaukia draugų klausimų, kaip jam taip pavyko sulieknėti. Savo sėkmės istorija jis sutiko pasidalinti ir su portalo lrytas.lt skaitytojais.
– Robertai, papasakokite, kaip nutiko, kad priaugote svorio?
– Visą jaunystę iki kokių 23 metų intensyviai sportavau ir buvau geros fizinės formos. Bet žaisdamas ledo ritulį ganėtinai stipriai susižeidžiau nugarą.
Gydytojai pasakė, kad negalima po tokios traumos sportuoti – bus blogai, neva nebevaikščiosiu.
Taigi kokį gerą penkmetį kažkokio didelio fizinio aktyvumo ir nebuvo: tai kažko sunkaus kelti negalima, tai dar kažkas.
Pradėjau daugiau leisti laiką ant sofos, prie televizoriaus, užkandžiaudamas. Taip kąsnis po kąsnio per kelerius metus priaugau nemažai svorio. Pastebėjau, kad pasidarė sunku net pasilenkti užsirišti batų raištelius, nors prieš tai buvau ganėtinai liesas.
Pradėjau galvoti, kad kažkas negerai. O dar sutapo taip, kad ėmiau vėl tirtis nugarą, nes apėmė kažkokie skausmai, kurių anksčiau nebuvo.
Mane tyrę daktarai ir sako: „Vaikeli, ką tu darai? Turi tiek antsvorio. Tau kaip tik reikia sportuoti!“
Tada pradėjau sportuoti ir numečiau ganėtinai daug svorio – daugiau nei 30 kilogramų.
Bet po to vedžiau, atsirado šeima, naujas būstas. Ėmėme kurtis naujuose namuose dar ir į naują darbą perėjau. Dėl to ėmė kamuoti stresas.
Pradėjau nereguliariai maitintis. Dieną daug dirbau, nespėdavau nė pavalgyti: nei pusryčių, nei pietų – nieko. Bet grįžęs po darbo prisėsdavau 8–10 vakare ir kimšdavau.
Taip antrą kartą vėl priaugau svorio iki kokių 105 ar net 108 kilogramų.
O dar mano organizmas imlus – kažką pavalgai ir iš karto šoka svoris. Jau pirmą kartą, kai buvau priaugęs svorio, sutrikdžiau organizmo metabolizmą.
– Kas privertė šįkart susiimti?
– Susilaukėme pirmagimės dukrelės ir pradėjau mąstyti, kad nėra gerai, jeigu tėvas su vaiku negalės žaisti arba pabėgti kelių žingsnių. Vaikas aktyvus – paskui jį reikia lakstyti, tačiau kaip tu tai darysi, jeigu sunku ne tik pabėgti, bet ir paeiti ar pasilenkti? Atlieki kažkokį nedidelį fizinį darbą ir jau visas šlapias nuo prakaito.
Taigi pagrindinė mano motyvatorė buvo dukra. Sakiau sau, kad vaikas užaugs ir nenorės žiūrėti, kaip tėvas sėdi kur nors parke ant suoliuko, negalėdamas kelių žingsnių pažengti.
– Kodėl antrą kartą, nusprendęs mesti svorį, nebandėte eiti pirmuoju keliu, kuomet sulieknėjote daug sportuodamas?
– Aš bandžiau, bet nelabai man tai padėdavo. Susiradau ankstesnes treniruočių programas, bet tas sportas nebuvo reguliarus, nes žmona tuo metu buvo nėščia.
Būdavo, vieną savaitę gali nueiti pasportuoti vieną kartą, kitą savaitę išvis nebenueini, nes reikia būti prie nėščios žmonos, ruošiamės gimdymui, po to vėl pasportuoji ir vėl nebepasportuoji.
Kartais į sporto klubą nueidavau tik vieną kartą per tris savaites. Pradėjau galvoti: „Kam aš už tą abonementą po 70 eurų moku dėl vieno karto per mėnesį?“
Kai pirmą kartą svorį mečiau, mes su žmona dar nebuvome susituokę, gyvenome atskirai. Tada buvo daugiau laiko, nebuvo šeimyninių įsipareigojimų. O kai yra šeima, žmona laukiasi, sunku reguliariai sportuoti.
Antrąkart buvo sunkiau mesti svorio ir dėl darbo pobūdžio. Pagal specialybę esu IT specialistas. Tai, žinote, mano darbas daugiausia sėdimas, nėra jame daug kažkokio aktyvumo.
– Jums sulieknėti padėjo Stokholmo dieta. Kaip apie ją sužinojote?
– Pradėjau žmonai sakyti, kad vaikas auga ir reikia kažką su tuo svoriu daryti.
Tada žmona netyčia feisbuke ar kur kitur pamatė įrašą apie Stokholmo dietą. Sako: „Žiūrėk, kaip faina, ir žmonės kokių rezultatų pasiekia!“ Paskaitėme atsiliepimus. Sako: „Pabandom?“ Atsakiau: „Man jau viskas tinka“.
Žmona įspėjo: „Bet aš girdėjau, kad iš pradžių labai mažai maisto tenka valgyti“. Aš tada pasakiau: „O aš ką, neišlaikysiu? Išlaikysiu. Šaunam! Bus blogai, mesiu, bet pabandyti visą laiką verta“. Taip ir užsiregistravom.
Kai rezultatai pakankamai greitai pradėjo matytis ir pagerėjo savijauta, labai įsitraukiau. Mane jau apėmė savotiškas azartas, atsirado kažkoks tikslas.
Visų dietos, rekomendacijų laikiausi kokiais 96 proc. Stengiausi tikrai nuoširdžiai.
Vienintelis dalykas, ko tiksliai nepaisiau, buvo tai, kad gamindama žmona nelabai sverdavo produktus. Pavyzdžiui, jeigu būdavo parašyta 100 g krūtinėlės, imdavo „iš akies“. Tad tos krūtinėlės galėdavo būti ir daugiau.
– Minėjote, kad iš pradžių buvo sunku laikytis režimo.
– Pirmoji savaitė, kai nuo didelio ir nereguliaraus kiekio maisto teko pereiti prie mažesnio, išties buvo šokas organizmui. Bet po to buvo vis lengviau ir lengviau. Čia ir kaip sportuojant – sunkiausia būna iš pradžių.
Po kokio pusantro mėnesio taip maitintis man jau tapo kasdienybe.
Vėliau aš tiesiog laukdavau naujų receptų, nes buvo smalsu, ką čia dar tokio įdomaus pasiūlys pasiruošti.
Man didžiausias iššūkis buvo pradėti valgyti pusryčius, nes aš visą gyvenimą to nedariau. Visada pusryčius iškeisdavau į galimybę pusvalandį ilgiau pamiegoti. Dabar teko įprasti ką nors pasigaminti pagal receptą ir tada judėti į darbą.
– Kokio pavyko pasiekti rezultato, laikantis dietos?
– Neatsimenu tiksliai pradinio, bet manau, kad svėriau 105–110 kg. Vėliau nuolat sverdavausi ir fotografuodavau svarstykles – darydavau tai visą laiką ryte, tuo pačiu laiku, kad rezultatas būtų tolygus.
Mano paskutinis rezultatas buvo 88,7 kg.
Tas rezultatas, kurį aš pasiekiau, labai greitai pasimatė. Pradėjau laikytis dietos rugpjūčio gale ir jau gruodį, kai prieš kalėdinę fotosesiją su šeima bandžiau užsivilkti senus baltinius, pamačiau, kad nė vieni netiko – visi buvo platūs kaip parašiutai. Teko važiuoti pirkti naujų.
Pradžioje kilogramai ypač greitai tirpo – pirmus penkis numečiau per mėnesį. Po to procesas sulėtėjo.
– Kaip maitinatės dabar?
– Dabar valgau daugiau daržovių, mažiau druskos. Cukrumi niekada nepiktnaudžiavau, nes mano tėtis turi cukrinį diabetą, amžinąjį atilsį mama irgi jį turėjo. Taigi aš cukraus prisivengiu, stengiuosi tikrintis sveikatą, nes esu rizikos grupėje.
Bet valgyti sūriai anksčiau tikrai mėgdavau: traškučiai, kepta duona būdavo mano mėgstamas maistas. Bet ir be to galima gyventi.
Šiuo metu Stokholmo dietos laikytis nebereikia, nes dabar mano svoris žymiai mažesnis. Tačiau naudojame dietos receptus, nes tarp jų yra tokių, kurie žmonai labai patiko.
Išmokau pusryčiauti. Dabar pusryčiams pasidarau kokį nors vaisinį kokteilį, pasiimu užkandukus pietums į darbą, grįžęs stengiuosi pavalgyti apie 6 val. vakare, o 11–12 val. einu miegoti, kad būtų režimas.
Aišku, karantinas „padaužė“ visus ir per jį, kol dirbau iš namų, vėl šiek tiek priaugau svorio. Žinote, darbe su kolegomis vis tiek kažkiek daugiau pajudi, pavaikštai, nueini parūkyti (turiu šį blogą įprotį), iki automobilių stovėjimo aikštelės.
O namie atsikeli ir vaikštai tik iš vieno kambario į kitą vos ne su chalatu. Nors turime nuosavą namą, kiemą, kuriame yra darbų, bet judesio būnant namie vis tiek pritrūko.
Be to, namie šaldytuvas po ranka: tai vis iš jo paimi gabaliuką to, gabaliuką ano. O į darbą išeini, papusryčiavęs, pavalgai tai, ką pasiėmei pietums, grįžus, suvalgai, ką žmona paruošė sveikesnio, ir viskas.
Kai per karantiną nebeliko to režimo, priaugau kokius 2–3 kilogramus. Bet tai nieko baisaus. Svarbu, kad svoris toliau nebeaugtų.
– Aplinkiniai turbūt netruko pastebėti jūsų svorio pokyčius?
– Tai žinoma! Visi iškart pastebėjo ir daug kas domėjosi, kaip man taip pavyko.
Turiu kelis apkūnius kolegas, kurie domėjosi, kaip sulieknėjau. Papasakojau. Stokholmo dietą tikrai rekomendavau ne vienam, kuris klausė.
Ir dabar bandome įkalbėti jos laikytis draugą, turintį labai didelį antsvorį. Visada, kai jis atvažiuoja, draugiškai siūlome: „Pabandyk. Padės“.
Žmonos draugė irgi, pasirodo, tuo pačiu metu buvo užsiregistravusi laikytis Stokholmo dietos. Apie tai sužinojau vėliau. Su ja lygindavome receptus, dalindavomės patirtimi. Tiesa, jai sekėsi gal ne taip gerai, kaip man, nes kartais pasukčiaudavo, bet vis tiek numetė svorio.
Spausk čia – StockholmDiet.com – ir atsisakyk antsvorio greitai ir sveikai!
Parengta bendradarbiaujant su StockholmDiet.com.
