Nepaisydami minusinės oro temperatūros kai kurie jų nėrė į ledinį ežero vandenį iškirstoje eketėje.
Dalis jų išnirę iš vandens persižegnodavo. Veikiausiai tai buvo praktikuojantys stačiatikiai. Jie paprastai kiekvieną sausio 19-ąją, kuomet pagal senąjį kalendorių stačiatikiai švenčia Trijų Karalių ir Jėzaus krikšto dieną, maudosi pašventintuose vandens telkiniuose, tikėdami, kad taip apsivalo.
Kita dalis susirinkusiųjų buvo sveikos gyvensenos propaguotojai, atsiliepę į Lietuvos sveikuolių sąjungos kvietimą socialiniame tinkle "Facebook" nusimaudyti stebuklingame vandenyje. Esą sausio 19-osios naktį keletui valandų Žemės vanduo tampa stebuklingu, galinčiu išgydyti ir sunkiausias ligas.
Bent jau taip tikina kaunietis informacinių technologijų, bioenergoinformatikos profesorius, technikos mokslų daktaras ir bioenergetikas Jonas Algimantas Dainauskas.
Vanduo virsta stebuklingu tris naktis
Dar 2001 metais pradėjęs tyrinėti Žemėje vykstančius virsmus profesorius J.A.Dainauskas portalui lrytas.lt teigė nekart įsitikinęs, kad sausio 19-osios, vasario 15-osios ir birželio 24-osios naktimis vyksta ypatingi procesai, kurių metu pasikeičia vandens energetinės savybės.
Vasario 15-ąją vanduo įgija stebuklingų galių neva todėl, kad tądien, praėjus 40 dienų po gimimo, kūdikėlis Jėzus buvo nuneštas į šventyklą paaukoti viešpačiui.
O tuo, kad vanduo birželio 24-ąją, tai yra, Joninių naktį, įgija stebuklingų galių tikime ir mes, lietuviai.
Kaip pernai pasakojo profesorius, vandens virsmas prasideda dar sausio 18-ąją, maždaug 23 val. Palaipsniui vandens energetika didėja, pasiekdama 42 tūkstančius bovių. Bovis yra bioenergetkų vartojamas vienetas, skirtas subtilioms energijoms, tokioms, kaip magnetinis laukas, pamatuoti.
Anot J.A.Dainausko, vanduo visiškai užsikrauna iki sausio 19 dienos, maždaug 9 val. ryto, o vėliau jo poveikis pamažu silpsta.
Taip pat būna ir vasario 15-osios bei birželio 24-osios naktimis.
Išsilaiko nesugedęs metų metus
Kai vanduo neva tampa stebuklingu, J.A.Dainauskas rekomenduoja ne tik jame nusimaudyti, bet ir užpildyti vandeniu indus bei palikti pastovėti, kad gamta jį įkrautų teigiama energija. Taip vanduo tampa gyvu.
Lygiai taip pat šiomis naktimis, kaip tvirtino bioenergetikas, ypatinga energija pasikrauna ir įvairūs gėrimai.
Siekiant išsaugoti gamtos įkrauto vandens poveikį, paryčiais reikėtų indą su įkrautu vandeniu apjuosti natūralaus pluošto siūlu ar varine viela ir surišti mazgeliu, kad nenukristų.
Taip apsaugotas vanduo, anot J.A.Dainausko, ilgai laikysis, neges ir nepraras savo gydomųjų savybių.
„Aš pats kaupiu tokį vandenį. Turiu net 15-16 metų senumo vandens – visą kolekciją tokių butelių. Tas vanduo gali išsilaikyti metų metus nesugedęs. O paprastame vandenyje jau po savaitės-kitos ims atsirasti drumzlių, jis pradės žaliuoti“, – tikino pašnekovas.
Siūlo įlašinti į arbatą
Kaunietis teigė, kad įkrautas vanduo tampa ne tik gyvu, bet ir gydomuoju. Esą užtenka prasčiau pasijutus įpilti stiklinę tokio vandens į vonią. Galima ir kelis šaukštus į arbatos puodelį įlašinti (tik ne karštos, nes veikiant 70-80 laipsnių temperatūrai gali dingti jo teigiamos energetinės savybės) arba gerti gryną.
„Kai tokio vandens atsigeri, iškart padidėja biolaukas, čiakros, energoinformaciniai parametrai. Vadinasi, jis turi gydomąjį, harmonizuojantį poveikį“, – neabejojo bioenergetikas.
Nuostabiausia, pasak profesoriaus, yra tai, kad nugertą ar panaudotą vandenį vis galima papildyti nauju. Nes iš įkrauto vandens teigiama informacija persineš ir į neįkrautą vandenį.
J.A.Dainauskas tikino pastebėjęs, kad panašūs vandens virsmai vyksta ne tik per minėtąsias tris naktis, bet ir gerokai dažniau – kas 27 paras.
Tą patį esą pastebėjo ir su kosmonautais dirbantys bei jų geriamąjį vandenį, jo fizines savybes ir pakitimus priklausomai nuo laiko stebėję rusų mokslininkai.
Kauniečio nuomone, vandens virsmai vysta kas 27 paras todėl, kad būtent tiek trunka Saulės mėnuo.
Įspėjo apie maudynių eketėje pavojus
Nesvarbu, tikite stebuklinga vandens galia, ar ne, grūdintis yra sveika. Bet tai reikėtų daryti išmintingai.
Kaip LRT RADIJO laidoje „Radijo popietė“ yra sakiusi sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, gydytoja Asta Keturkienė, norint šokti į eketę, būtinas pasiruošimas.
„Staiga pulti į ledinį vandenį, nepasiruošus psichologiškai, mano galva, ne pats geriausias užsiėmimas, ypač, jeigu turime vienintelę motyvaciją – nusifotografuoti ir įsikelti tą nuotraukėlę į savo „Facebook“. Grūdinimasis, mano galva, turėtų būti suderintas su sveika gyvensena“, – radijo laidoje tirtino A. Keturkienė.
Jos teigimu, nors žmonės tokius iššūkius vertina kaip savo galimybių pažinimą, nereikia pamiršti, kad maudynės eketėje – iššūkis ir organizmui. Į šaltį, patiriamą stresą, aiškina A.Keturkienė, sureaguoja antinksčiai, kurie išskiria didelį kiekį adrenalino.
„Tai yra parengties, kovos arba gynybos hormonas. Tuo metu vyksta ir kiti fiziologiniai pokyčiai: pakyla kraujospūdis, padažnėja širdies veikla, susitraukia raumenys.
Tas nuolatinis antinksčių dirginimas, sukeliant sau stresą, vis dėlto turi pradžią ir pabaigą.
Tai reiškia, kad bet kuris organas gali dirbti, funkcionuoti iki tam tikro laiko. Stresą patiriame labai dažnai ir be maudynių, todėl tas nuolatinis dar didesnio streso provokavimas, kasdien lendant į šaltą vandenį, mano galva, truputį rizikingas“, – atkreipė dėmesį A.Keturkienė.
Trys streso stadijos
Medikės aiškinimu, paprastai streso patyrimas turi tris stadijas. Pirmojoje stadijoje į kraują išsiskiria didelis kiekis adrenalino, katecholamino. Tai žmogų tonizuoja, suteikia žvalumo, netgi gali sumažinti skausmo pojūtį.
„Antroje stadijoje išsiskiria kiti hormonai – kortikosteroidai ar kortizonas, kurie turi priešuždegiminį ir nuskausminamąjį poveikį. Jie ištęsia pirmą streso, tokio žvalumo stadiją, kuri paprastai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Antra stadija gali tęstis iki poros dienų, savaitės. Tuo metu nieko neskauda, viskas atrodo labai gerai. Bet ateina trečia stadija, kai kraujyje sumažėja kortikosteroidų kiekis. Tada pradeda lįsti visi negalavimai“, – nurodo A.Keturkienė.
Pasiekus trečiąją streso stadiją, tvirtina medikė, patiriamas antinksčių išsekimas, pradeda gamintis kiti hormonai ir išlenda įvairūs negalavimai: ima skaudėti juosmenį, sąnarius, pajuntami uždegiminiai skausmai. Tokie negalavimai, A.Keturkienės teigimu, gali būti patirti dėl kasdienių maudynių lediniame vandenyje ir sukeliamo streso.
Medikės nuomone, geriau naudoti kitus grūdinimosi būdus, pavyzdžiui, kontrastinį dušą. Tokiu atveju, sako A.Keturkienė, organizmas patirs mažesnį stresą.
Ji taip pat priduria, kad reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę, o ne kliautis kitų žmonių patarimais.
Visą interviu su gydytoja A.Keturkiene ir Sveikuolių sąjungos prezidentu Simonu Dailide galite paskaityti čia.
