Rudenį ar žiemą padidėja rizika ne tik „pasigauti“ slogą ar kosulį. Galvos skausmas, energijos stoka ir silpnumo pojūtis gali būti visai ne peršalimo priežastis. Tai gali būti pirmieji dehidratacijos simptomai.
„Dehidratacijos tikimybė išauga rudenį ir žiemą, kai šalta. Šiuo laikotarpiu mes savaime pradedame gerti mažiau vandens, nes oras tampa vėsesnis, mažiau prakaituojame, judame. Todėl troškulio nejaučiame taip dažnai, kaip vasarą, tad nejausdami sumažiname išgeriamo vandens kiekį“, – pasakoja homeopatė, mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė Deimantė Rapalytė.
Anot D.Rapalytės, šaltuoju metu vandens turėtumėme išgerti netgi daugiau nei vasarą. Tai neleis organizmui dehidratuoti, be to, padės palaikyti sveikatą.
„Šaltuoju sezonu organizmui dažnai trūksta būtinų elementų. Kadangi rudenį, žiemą iš maisto raciono neretai iškrenta šviežios daržovės ir vaisiai, elektrolitų stygių reikia kompensuoti. Organizmui būtina gauti elektrolitų tam, kad būtų užtikrinama tinkama širdies, raumenų, nervų ląstelių veikla, nekamuotų silpnumas, raumenų spazmai ar kraujo spaudimo pokyčiai“, – komentuoja D.Rapalytė. Tam, kad organizmas greičiau atgautų reikiamą vandens kiekį ir būtų papildytas reikalingomis medžiagomis, specialistė rekomenduoja rinktis natūralų mineralinį vandenį su elektrolitais.
Gerti net ir tada, kai, atrodo, nesinori
„Vanduo yra būtinas, kad odos ląstelės būtų elastingos ir sudrėkintos, tad jis neleidžia pablogėti odos būklei, kuri turi kęsti šildymo ir šalto oro pasikeitimus. Taip pat vanduo apsaugo nuo nuovargio bei papildo organizmą būtinais elementais“, – vandens privalumus šaltuoju metu vardija mitybos mokslo ir sveikos gyvensenos specialistė.
Pasak specialistės, kai šalta organizmas pats neduoda signalo apie troškulį, todėl svarbu patiems prisiminti apie vandenį. Mat kai šalta, kraujagyslės susitraukia, sumažėja kraujotaka į galūnes (rankas ir kojas). Taip organizmas dirba, kad išsaugotų šilumą. Tačiau, kai kraujotaka sumažėja, smegenys siunčia impulsą, kad vandens stygiaus nėra, todėl žmogus ir nejaučia troškulio.
Nors ir atrodo, kad gerti daugiau vandens nenorime, negėrus jo ilgesnį laiką pasireiškia tam tikri dehidratacijos požymiai.
„Jeigu organizmas negauna pakankamai vandens, sutirštėja kraujas, pablogėja organų aprūpinimas deguonimi, tad gali sumažėti apetitas ir energija. Taip pat susilpnėja imunitetas, pablogėja virškinimas, vis dažniau pasikartoja galvos skausmai, gali dažniau varginti mėšlungis. Svarbus vandens trūkumo signalas – odos bei lūpų sausumas. Prie to prisideda ir kondicionieriai, įjungtas šildymas, kuris taip pat skatina vandens kiekio organizme sumažėjimą“, – dehidratacijos simptomus vardija D.Rapalytė.
