Baisusis cholesterolis: kai ko apie jį tikriausiai nežinojote

Tačiau jei manote, kad viskas apie cholesterolį jau seniai žinoma, galite ir klysti. Štai keli mažai žinomi faktai apie šią medžiagą:

Padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje iš dalies nulemia ir genetika. Ši liga vadinama paveldima hipercholesterolemija. Ja serga 1 iš 500 žmonių ir ji gali pakelti cholesterolio kiekį nuo 300 mg/dL iki 600 mg/dL. Šia liga sergantys ją paveldi iš abiejų tėvų genų. Toks aukštas cholesterolio kiekis gali sukelti širdies smūgį ir net mirtį.

Kraujagyslėse esančios riebalų sankaupos vadinamos ksantomomis. Iš pirmo žvilgsnio jos nepastebimos, tačiau gali padaryti didelę žalą. Cholesterolis lėtai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, taip jas susiaurindamas ir sutrikdydamas kraujotaką. Tokiu būdu formuojasi kraujo krešuliai.

Dėl to arterijos sustandėja ir jų spalva pakinta į geltoną — cholesterolio spalvą. Jei galėtumėte pažvelgti į tokias arterijas, pamatytumėte, jog jos atrodo lyg padengtos storu sluoksniu sušalusio sviesto.

Paprastai apie padidėjusį cholesterolio kiekį sužinome tik iš gydytojų, tačiau kartais įmanoma tai pastebėti ir plika akimi. Ant odos atsiranda rausvai gelsvi iškilimai — ksantomos.

Šie iškilimai gali būti įvairių dydžių ir atsirasti bet kur ant kūno. Dažniausiai jas galima pamatyti ant sąnarių, rankų bei akių vokų (čia jos atsiranda ir dėl kitų priežasčių). Cholesterolis apie save dažniausiai praneša ant vyresnių žmonių ir diabetikų odos. O jei tai paveldėjote iš tėvų — ksantomos gali atsirasti net ir vaikystėje.

Geriausia, jei cholesterolio kiekis neviršija 200 mg/dL. Tačiau jei jis itin nedidelis, manoma,  jog žmogui didėja vėžio bei kitų ligų rizika. 

Tyrimai rodo, jog per mažai cholesterolio turinčios nėščiosios dažniau pagimdo neišnešiotus kūdikius. Nedidelis šios medžiagos kiekis taip pat yra siejamas su depresija bei nerimu.

Paprastai gydytojai rekomenduoja sportą kaip vieną efektyviausių cholesterolio mažinimo priemonių. Tačiau naujas tyrimas, publikuotas žurnale Journal of Lipid Research, atskleidė, jog sportas veikia cholesterolį kiek kitaip. 

Jo duomenimis, sportas padidina gerojo cholesterolio kiekį. Taip pat pastebėta, jog tik moterims fizinė veikla padėjo sumažinti blogąjį cholesterolį. O afroamerikietės sportuodamos atsikratė abiejų tipų medžiagos.

Cholesterolis gaminamas gyvūnų kepenyse, todėl jį gauname tik su gyvūninės kilmės maistu — mėsa, pienu, kiaušiniais. Kai kurie produktai jo tikrai neturi, tačiau tai nereiškia, jog jie negali padaryti žalos.

Cholesterolio gali būti bet kokiame keptame maiste, nes jo gamyboje naudojami aliejai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų. Tik etiketėje tokie riebalai nebus įvardyti kaip cholesterolis. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrą riebalų kiekį produktuose.

Švedų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, jog aukštesnį cholesterolį turintys vyrai net 4,5 karto padidina sau riziką susirgti sėklidžių vėžiu. Jiems taip pat dažniau nustatomi erekcijos sutrikimai, inkstų nepakankamumas ir net Alzheimerio liga.

O 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, mityba, kurioje gausu cholesterolio, padidina riziką susirgti kepenų ciroze ir vėžiu.

Apie šią medžiagą dažnai pateikiama tik neigiama informacija. Tačiau tiesa ta, jog cholesterolis yra būtinas ląstelių formavimuisi, smegenų raidai ir kitoms svarbioms organizmo funkcijoms. 

Bet neapsigaukite, žmogaus kepenys kasdien pagamina maždaug 1000 mg cholesterolio, o tiek ir užtenka. Todėl su maistu gautas cholesterolis jau yra perteklinis. Ji gauname valgydami tokius produktus, kaip raudona mėsa ir kiaušiniai.

Amerikos širdies asociacijos duomenimis, nereiktų suvalgyti daugiau nei 300 mg cholesterolio per dieną. Tai tik šiek tiek daugiau nei yra viename dideliame kiaušinyje. 

Jei pusryčiams valgote kiaušinius, atsiminkite, jog vienas žalos tikrai nepadarys. Tačiau likusios dienos metu negalima piktnaudžiauti riebiais, gyvūninės kilmės produktais.