Neeilinėje maisto degustacijoje svečiai mėgavosi išskirtiniais patiekalais: nuo augalinės lašišos sašimio, augalinio tuno tartaro iki 3D spausdintuvu pagamintos mėsos patiekalų – burgerių su augalinės mėsos pastrami ar burgundiškos augalinės jautienos. Vakaro kulminacija tapo Velingtono kepsnys, pagamintas iš augalinės mėsos išpjovos.
Degustacijos svečiai pripažino, kad L. Čepracko pagaminti augalinės mėsos patiekalai savo išvaizda, tekstūra ir skoniu beveik nesiskyrė nuo tikrą žuvies ar jautienos. Pasak virtuvės šefo, populiarėjanti augalinė mityba dar yra naujovė, palaipsniui ateinantį į mūsų gyvenimą, o ateityje tik iš augalinių produktų pagaminti patiekalai gali tapti kasdienybe.
Visi degustacijoje pagaminti augalinės mėsos patiekalai buvo sukurti naudojant augalinius baltymus. Pasak degustaciją pristačiusios organizacijos „Gyvi gali“ bendraįkūrėjo Tomo Byčkovo, pasaulinė augalinių baltymų rinka pasaulyje sparčiai auga – vartotojams pasiūloma vis daugiau naujų augalinių gaminių, primenančių tikrus mėsos produktus.
„Įtraukdami į savo mitybą augalinius baltymus ir valgydami mažiau mėsos, prisidedame prie pokyčių mažinant neigiamą gyvulininkystės poveikį aplinkai. Juk gyvulininkystės sektorius yra atsakingas 15 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų susidarymą, o gyvulių pašarams auginti sunaudojama net 77 proc. žemės ūkio paskirties žemės“, – pabrėžė T. Byčkovas.
Lietuva taip pat gali tapti viena iš svarbiausių augalinių baltymų gamintojų regione. Atsinaujinančios energetikos ekspertas Martynas Nagevičius renginio svečius supažindino su Airijos bendrovės „Clonbio“ planais Akmenės rajone pastatyti augalinių baltymų fabriką.
Planuojama investicijų suma siektų 250 mln. eurų ir tai būtų didžiausia plyno lauko investicija Lietuvos istorijoje. Gamykla perdirbtų miežius į koncentruotą baltymą, kuris naudojamas mėsos pakaitalų gamybai. Planuojama, kad nauja įmonė įdarbintų iki 200 žmonių.
