Neseniai susižadėjusi pora atvira: jei santykiai nebūtų rimti, nieka-da nesutiktų apie tai kalbėti viešai. Dabar Edgarą ir Viktoriją kiek glumina kritika, kuri visiškai neatitinka realybės ir, jų manymu, pagrįsta tik stereotipais.
Tačiau dėl tokių nereikšmingų dalykų jie tik gūžčioja pečiais. Abu spinduliuoja laimę bei ramybę ir tvirtina, kad vienas kitu labai pasitiki. O svarbiausia – jų santykiais itin džiaugiasi ir artimiausi žmonės.
– Viktorija, kai viešumoje pasirodėte su Edgaru, sulaukėte daug dėmesio, netgi aštrios kritikos.
Viktorija: Tokia yra natūrali žmonių reakcija į horizonte atsiradusį naują žmogų. Sulaukiau įkyraus dėmesio, nors jo visai nesitikėjau ir nenorėjau.
– Bet jau anksčiau buvote atsidūrusi žiniasklaidos akiratyje – dalyvavote gražuolių projekte „Olialia“.
Viktorija: Tai buvo eilinis projektas, kuriame dalyvavo labai daug lietuvių, – nebuvau viena iš penkių. Atsidūriau ant bangos: buvau labai jauna ir viskas vyko tik dėl smagumo. Tuomet projektu niekas per daug ir nesidomėjo.
– Neseniai užgriuvus dėmesio lavinai visiškai atsiribojote nuo žiniasklaidos.
Viktorija: Nematau tikslo bendrauti ir fotografuotis. Nesijaučiu svarbiu ir ypatingu žmogumi. Tiesiog esu šalia žinomo žmogaus.
Edgaras: Tikriausiai tai – mano kaltė. Niekada nepatiko sustatymas fotografuotis, dirbtinės veido išraiškos. Blizgus aukštuomenės gyvenimas netraukia.
– Edgarai, o jūs sulaukiate draugų komentarų, kritikos dėl santykių?
Edgaras: Iš žmonių, kurie man rūpi ir kurių nuomonė man įdomi, nesulaukiu neigiamų atsiliepimų. Ir kodėl turėčiau? O ką žmonės kalba ar parašo pasislėpę, neverta apie tai ir kalbėti.
– Jūsų santykiai sutvirtėjo gana greitai. Viktorija, ant jūsų rankos spindi sužadėtuvių žiedas. Esate laimingiausia moteris pasaulyje?
Viktorija: Galiu drąsiai teigti, kad esu laimingiausia pasaulyje. Niekada negalvojau, kad gyvenime viskas gali taip gerai susiklostyti: radau savo gyvenimo kelią, kuriuo tvirtai einu.
Visada norėjau, kad atsirastų tinkamas žmogus, kuris padarytų mane laimingą, mėgstama veikla – ja šiuo metu užsiimu, save realizuoju, o tarptautinio verslo studijos man irgi man be galo patinka, tai man labai įdomu. Teko kiek pastudijuoti ir anglų filologiją, bet pajutau, kad tai – ne mano sritis.
Jaučiuosi tvirtai stovinti ant žemės, nesiblaškau. Kaip galėčiau būti nelaiminga? Juk yra žmonių, kurie vieno ar kito dalyko neturi, o aš turiu tiek daug.
Gyvenimas pasikeitė, kai iš tėvų namų Palangoje persikėliau gyventi į Vilnių. Atvažiavau čia kurti savo gyvenimo. Tačiau viskas atsirado laiku ir labai natūraliai.
Turiu padėkoti savo tėvams ir močiutei, kurie nuo pat mažens pratino dirbti. Jie yra verslininkai, turi savo įmones Palangoje, Šventojoje. Visada buvau šalia verslo ir didelio, sunkaus darbo. Žinau, kaip viskas gyvenime atsiranda, kad viskas nėra taip paprasta. Esu įpratusi dirbti ir dirbdama save realizuoju. Nė neįsivaizduoju, kaip galėtų būti kitaip.
– Visuomenėje vyrauja nuostata, kad šalia garsių vyrų esančios moterys dažniausiai – namų šeimininkės... Koks buvo jūsų pirmas darbas?
Viktorija: Nuo mažens padėdavau tėvams kavinėse: atlikdavau įvairiausius vaikiškus darbus, bet jie man atrodydavo tokie dideli, ypač kai gaudavau pagyrimą. Jausdavausi padariusi kažką didaus.
Edgaras: Viktorija pasakojo, kaip būdama maža atsistojusi ant kėdės plaudavo indus. (Juokiasi.)
Viktorija: Dabar vedu internetinių lošimų laidas. Kol šį darbą pavyksta suderinti su studijomis, tol dirbu. Man tai patinka. Perėjau atranką, baigiau mokymus – teko daug įveikti, kol ten atsidūriau.
– Kas įvyko, kad, tiek laiko tylėję, pagaliau atsivėrėte?
Edgaras: Neprivalome niekam nieko aiškinti. Bet jei kažkam nuoširdžiai įdomu, kodėl nepasikalbėjus? Nenorėčiau, kad žmonės manytų, jog kažkoks dėdė nusprendė pabūti su jauna mergaite. Viktoriją vertinu ne todėl, kad ji graži. Niekada nebūčiau su žmogumi tik dėl to. Jos jaunystė ir grožis nebuvo lemiami veiksniai.
Visi mėgsta skaičiuoti, o mūsų amžiaus skirtumas tradicinių pažiūrų žmonėms atrodo erzinantis. Tačiau Viktorija yra subrendęs, įdomus ir gerai išauklėtas žmogus. Ačiū jos tėveliams, kurie išaugino tokią darbščią, stiprią ir atsakingą dukrą.
Viktorija: Nesinori, kad žmonės vertintų knygą pagal viršelį.
Edgaras: Yra pavyzdžių, kai šalia „dėdžių“ atsiranda jaunų mergaičių. Bet jos labai greitai dingsta, o vietoj jų atsiranda kitų – taip ir sukasi ratas. Niekada apie tai nekalbėtume, jei rimtai nežiūrėtume į santykius.
– Kuo Viktorija jus labiausiai sužavėjo?
Edgaras: Turbūt visuma. Viena ar dvi savybės nieko nelemia. Susiformuoji nuomonę apie žmogaus visumą ir tada žiūri, ar gali būti kartu. Kaukės, kurios pradžioje gali kažką paslėpti, anksčiau ar vėliau nukrinta. Pamatai, koks žmogus būna, kai jis pavargęs ar alkanas. Gyvenime nutinka įvairiausių situacijų, o sunkesnės dienos padeda padaryti išvadas.
– Žmonės mėgsta sakyti, kad santykiai – didelis darbas.
Edgaras: Be abejo. Galvoji ne tik apie save. Mano pasaulis šiek tiek apsivertė, bet esu labai laimingas. Kol kas, atrodo, vienas kitam nenusibodome. (Šypsosi.)
Viktorija: Sunku kalbėti apie santykius. Tai – individualus ir trapus dalykas. Žmonės gyvena kartu po dvidešimt metų ir santykiuose vis atranda naujų dalykų. Vienu žodžiu santykių neapibrėši. Reikia daug kantrybės, supratimo, o visų svarbiausia – pagarba, kaip ir tvirta moralė, ištikimybė.
– Viktorija, ar sužadėtuvės jums buvo netikėtos?
Edgaras: Man labai trūksta originalumo. Šioje srityje daugelis vyrų mane lenkia – sugeba nustebinti.
Viktorija: Nenuvertink savęs. (Šypsosi Edgarui.) Viskas buvo labai paprasta, kuklu, miela ir gražu. Be jokių pompastiškų apsimetinėjimų ir nereikalingų parodomųjų gestų.
Edgaras: Tokie dalykai nėra skirti pasigirti visam pasauliui. Džiaugiuosi, kad Viktorija tai supranta. Nors, žinant jos amžių, tai stebina. Daugeliui merginų reikia momentinio sprogimo: atidaromos durys, už kurių – kambarys, pilnas rožių, efektinga dovana ar net kaspinu perrištas automobilis, dar sukviečiami žurnalistai... Bet tokiu atveju tai būtų skirta ne mylimai moteriai, o kieno nors pavydui sužadinti. Iškart atsi-prašau visų išradingųjų, kurių sužadėtuves plačiai nušviečia spauda, bet tai yra tuščia.
Plačiau skaitykite “Lietuvos ryto“ žurnale „Stilius“.
