Jau 18-ąjį kartą įvykę LSŽF Metų apdovanojimai ir vėl pasižymėjo nemaža konkurencija – sporto žurnalistai per metus parašė daugybę įsimintinų straipsnių ir sukūrė dėmesį kaustančių reportažų, tad išrinkti geriausius lengva nebuvo.
Tačiau „Crowne Plaza“ viešbutyje Vilniuje nuaidėjo tiek sporto bendruomenei, tiek skaitytojams žinomos pavardės.
„Visus malonu ir miela čia matyti. Buvo intensyvūs ir įdomūs metai, vyko daug čempionatų. Pagaliau galime atsikratyti visų karantinų, suvaržymų, o sporto varžybos vyko ir vyksta visu intensyvumu. Turėjome daug įsimintinų reportažų ir straipsnių. Išduosiu paslaptį – rinkimai vyko labai atkakliai, o kai kuriose nominacijose reikėjo netgi perbalsavimo, nes pirmame ture buvo pasidalinama po lygiai balsų.
Džiugina, kad Lietuvos sporto žurnalistai yra profesionalūs ir tobulėja kiekvieną dieną. O apie mūsų krepšinio žurnalistus netgi sakoma, kad jie vieni geriausių visoje Europoje. Turime kuo pasidžiaugti šiais metais ir futbole – pagaliau sulaukėme stadiono, kad nebūtų gėda žiūrėti kolegoms iš kitų šalių į akis. Daugėja ir laidų tiek apie futbolą, ir krepšinį“, – kalbėjo LSŽF prezidentas Tautvydas Vencevičius, pabrėžęs, kad šiais metais Lietuvos sporto žurnalistai pateikė įspūdingų darbų.
LSŽF Metų apdovanojimuose sporto žurnalistai neužmiršta ir savo straipsnių herojais tampančių sportininkų ar trenerių – kasmet renkama skambiausia frazė, apdovanojimas įteikiamas ir už žurnalistams ypač svarbią sportininkų savybę – tai Metų pašnekovo įvertinimas.
Daug dėmesio skiriama ir giliems rėžiams istorijoje – kasmet pagerbiami gyvenimą sporto žurnalistai paskyrę plunksnos meistrai.
Įvertino ryškiausiai spindėjusius
LSŽF Metų apdovanojimų kulminacija tapo Labdaros ir paramos fondo „Perlo parama“ įsteigtos dvi prestižinės premijos.
Šiemet prestižinę buvusios rankininkės ir daugiametės Lietuvos laikraščių žurnalistės ir redaktorės Romos Grinbergienės premiją už ryškiausius metų darbus pelnė LRT sporto žurnalistė Dovilė Šeduikytė-Suslavičienė.
Jai apdovanojimas atiteko už reportažus ir straipsnius iš pasaulio futbolo čempionato Katare, pasaulio plaukimo čempionato Budapešte, pasaulio ir Europos dailiojo čiuožimo čempionatų Montpeljė ir Taline bei pasaulio lengvosios atletikos čempionato Judžine, kur sidabrą iškovojęs Mykolas Alekna tapo jauniausiu pasaulio pirmenybių medalininku istorijoje. Reportažus apie M.Alekną D.Šeduikytė-Suslavičienė rengė ir iš Europos lengvosios atletikos ir dar 6 sporto šakų čempionato.
„Oregone, pasaulio čempionate, buvau vienintelė Lietuvos žurnalistė, nes tai buvo brangi kelionė, tad labai džiaugiuosi, kad LRT suprato, jog neįmanoma neužfiksuoti naujos dinastijos pradžios – M.Aleknos startą, kuris buvo nuostabus. Man didelė laimė būti šalia didžiausių sporto pergalių galbūt net Lietuvos istorijoje. Šį darbą dirbu jau 10 metų ir per šį laiką sulaukiau palaikymo iš jūsų visų. Niekas nesakė, kad kažko negaliu – atvirkščiai, visi sakė, jog galiu viską. Todėl man ir pavyko gyventi geriausią sau gyvenimą, kokį galėjau įsivaizduoti“, – kalbėjo D.Šeduikytė-Suslavičienė, kuriai premiją įteikė R.Grinbergienės anūkė, dailiojo jojimo raitininkė Gabrielė Grinbergaitė. – Tai labai reikšminga premija. R.Grinbergienė yra labai nusipelniusi moteris, todėl labai gera žinoti, kad man skiriama tokio vardo premija.“
Ilgamečio LSŽF prezidento ir laikraščių „Sportas“, „Olimpinis sportas“, „Lietuvos sportas“ legendinio redaktoriaus Aleksandro Krukausko premija šiemet atiteko LRT sporto žurnalistui, komentatoriui, dirbusiam ne vieneriose olimpinėse žaidynėse Atlantoje, Nagane, Sidnėjuje, Vytautui Vitkui, kurio balsą puikiai įsiminė kiekvienas rytines žinias stebintis ar besiklausantis žiūrovas.
V.Vitkus Lietuvos televizijoje dirba nuo 1981 metų, o LRT sporto redakcijoje – nuo 1989-ųjų. V.Vitkus vyresniajai kartai puikiai pažįstamas iš laidos „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, o pastaruoju metu yra geriausiai žinomas kaip LRT „Labas rytas“ laidos sporto žinių redaktorius.
„Man smagiau būtų, jeigu apdovanojimas būtų už dešimtmetį, o ne 40 metų“, – šmaikštavo V.Vitkus, kuriam premiją įteikė olimpinio aukso ir sidabro laimėtojas disko metikas Romas Ubartas. – Labai malonu matyti visą būrį senų pažįstamų. Senų ne amžiumi, o tų, kurie visą savo gyvenimą irgi paskyrė sportui. Ačiū!“
Ilgamečio LSŽF prezidento Mindaugo Baryso vardo premija už Metų darbą buvo įteikta portalo 15min.lt sporto skyriaus redaktoriui Kęstučiui Rimkui. K.Rimkus apdovanojamas už straipsnius apie legendinį Vilniaus „Žalgirio klubą“ ir jo futbolininkus: „Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ vyrų likimai: tragedijos, emigracija ir įvairios profesijos“ ir „Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ vyrų likimai: avarijos, nuosmukiai ir įdomios profesijos“.
„Nuo Vilniaus „Žalgirio“ ir prasidėjo kelias į sporto žurnalistiką. Dėkingas mamai ir tėčiui, kad dar spėjau pamatyti legendinį „Žalgirį“, kuris laimėdavo prieš Maskvos „Dinamo“, „Spartak“ ir visus kitus Rusijos klubus. Tai matyti buvo didelis džiaugsmas, o galiausiai – ir aprašyti tuos vaikystės dievaičius, kurių nuotraukas karpydavau ir klijuodavau į sąsiuvinį. Kažkuria prasme taip ir prasidėjo kelias į žurnalistiką“, – kalbėjo sporto žurnalistikos vilkas, kuriam premiją įteikė M.Baryso sūnus Dobilas Barysas su žmona Jūrate ir sūnumi Mindaugu.
Geriausiam jaunajam sporto žurnalistui skiriama Vytauto ir Vytauto V.Saulių premija šiemet atiteko basketnews.lt portalo žurnalistui Lukui Malinauskui, kurio vardą puikiai žino visi krepšinio gerbėjai.
„Labai ačiū už įvertinimą. Tai reiškia labai daug. Pradėjau labai jaunas. Pats irgi stebėjai, kai buvai šalia „Basketnews“ komandos, matei mano pradžią, – kreipdamasis į LSŽF Metų apdovanojimų vedėją Šarūną Mazalą kreipėsi L.Malinauskas. – Tai motyvuoja judėti į priekį. Esu dėkingas daugeliui iš jūsų. Tarp jų – Rokui Buračui, kuris manimi patikėjo, suteikė pradžią, o dabar esu labai dėkingas Jonui Miklovui, kuris lydi į tolesnius iššūkius ir suteikia progas eiti į priekį.“
Bet kaip sportas – be išskirtinių kadrų. Sporto fotografo Alfredo Pliadžio iniciatyva, LSŽF organizuoja tradiciniu tapusį konkursą – kiekvieną mėnesį renkama geriausia sporto nuotrauka. Iš geriausių mėnesio darbų ir buvo išrinkta geriausia metų nuotrauka. Iš viso konkursui per metus atsiųsta beveik 200 nuotraukų.
Apdovanojimą už Metų nuotrauką laimėjo LRT fotografas Edvardas Blaževič. Jam apdovanojimas atiteko už kadrą su Valdu Adamkumi.
„Kolega mokė, parašė gerų pažymių, ačiū jam. Išlaikiau, diplomą gavau, o dabar ir apdovanojimą, – žiūrėdamas į A.Pliadį sakė E.Blaževič. – „Apdovanojimas paskatins į kiekvieną darbą žiūrėti rimčiau ir daryti geriau.“
Specialus LSŽF auksinis medalis įteiktas 90-etį švenčiančiam legendiniam sporto žurnalistui Kaziui Kilčiauskui.
Aplodismentai – ir už skambiausią frazę, ir už maloniausius pokalbius
Sporto žurnalistai neužmiršo ir pačių sportininkų. Metų pašnekovo kategorijoje tarp pretendentų buvo įvardinta beveik dešimt sportininkų. Trečiąją vietą užėmė boksininkė, pasaulio ir Europos čempionė Gabrielė Stonkutė. Antroji vieta atiteko Lietuvos rinktinės ir „Barcelona“ klubo krepšininkui Rokui Jokubaičiui, o nepralenkiamas buvo šiemet rezultatais ir maloniu bendravimu spindėjęs pasaulio vicečempionas ir Europos čempionas disko metikas M.Alekna.
Sūnaus apdovanojimą atsiėmė titulais visų lietuvių širdis pavergęs jo tėtis Virgilijus Alekna.
„Mykolas tikrai džiaugiasi. Už kelių valandų jis turi sėsti į lėktuvą ir grįžti į Vilnių, tad atsiprašo, kad negali dalyvauti“, – paaiškino V.Alekna.
Daug konkurencijos buvo ir Metų frazės kategorijoje. Čia laimėjo legendinis Lietuvos futbolininkas, o dabar treneris Marius Stankevičius. M.Stankevičiui apdovanojimas atiteko už frazę: „Vienintelis dalykas, kurį norėčiau pasakyti: nereikia daužytis į krūtinę ir demonstruoti, kaip visi esame už Lietuvą. Nereikia. Kaip sakė vienas mano draugas, kai jie gieda himno žodžius „vardan tos“, toliau tegul išvardina savo pačių pavardes.“
Jis konkuravo su antrąją vietą užėmusiu legendiniu krepšininku ir „Wolves“ klubo treneriu Rimu Kurtinaičiu, suspindėjusiu žodžiais apie Kauno „Žalgirio“ komplektaciją.
„Tik vyrai gali pasakyti, kad aš esu kaltas. Reikia Pauliaus klausti, ar jis neįžvelgia savo klaidų, galbūt blogai pasiskaičiavo. Čia yra normalu. Mes visi, kai buvome maži, šlapinomės į lovą, nebuvo nė vieno vunderkindo, kad mažas neprikakotų sau į kelnes. Ir negali sakyti: „Kažkas prišiko man į kelnes.“ Čia jau turi pasisakyti. Galbūt Paulius žino daugiau nei mes.“
Į trejetuką pateko ir legendinio futbolininko bei buvusio Lietuvos rinktinės trenerio Valdo Ivanausko žodžiai apie grėsmę netekti nacionalinės ekipos stratego posto: „Prieš kiekvienas rungtynes jauti įtampą. Natūrali trenerio duona. Ar Ivanausko, ar Petrausko galva kris... ar inkstai, ar kepenys. Man svarbu mūsų futbolo ateitis, o kas toliau bus – ne man spręsti. Kiekviena treniruotė, kiekvienos rungtynės yra įtampa.“
Nusilenkė ir už sporto propagavimą, ir už svarbiausią sporto iniciatyvą
LSŽF Metų apdovanojimuose Vytauto Gudelio premija už sporto propagavimą atiteko ilgamečiam Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentui Artūrui Poviliūnui, kuriam apdovanojimą įteikė V.Gudelio dukra Daiva Gudelytė ir sūnus Vytenis Gudelis.
„Labai ačiū. Su V.Gudeliu mes pražygiavome ilgą gyvenimo tarpsnį. Patys gražiausi prisiminimai ir man labai malonu gauti tokį apdovanojimą. Kai mane kvietė į LSŽF apdovanojimus, galvojau, kad būsiu kaip vestuvių generolas – kažką teks apdovanoti. Esu nustebęs, kad apdovanojo mane, bet labai džiaugiuosi. O dar tokia premija – V.Gudelis mano širdyje visada išliks kaip pats tauriausias ir geriausias žmogus“, – sakė žodžio kišenėje neieškantis A.Poviliūnas.
Metų sporto renginiu sporto žurnalistai išrinko Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono atidarymą. Antroje vietoje buvo ATP „Challenger“ serijos turnyras „Vilnius Open by kevin“, o trečioje – brolių Lavrinovičių atsisveikinimo rungtynės Vilniuje.
Metų sporto iniciatyva tapo Vilniaus „Kibirkšties“ moterų krepšinio klubo sugrąžinimas į Europos turnyrą. Antroji vieta atiteko Seimo narių iniciatyvai reformuoti LFF valdymui, o trečioji – projektui „Lietuvos krepšinio 100-mečio minėjimas. Kelionė per Lietuvą“.
„Norėtųsi padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie stadiono atsiradimo. Turbūt pirmas kartas nepriklausomoje Lietuvoje, kai atidarytas toks futbolui ir ne tik skirtas objektas. Žurnalistai atvykę jau galės kompiuteriais naudotis po stogu, o ir sportininkai atvykę jau galės nežiūrėti į veją ir nejausti gėdos dėl plastmasinės vejos. Visiems norisi pasakyti didelį ačiū“, – sakė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius.
Visi LSŽF premijų laureatai
Romos Grinbergienės premija už ryškiausius metų darbus
2005 – Artūras Gimžauskas („Spo“)
2006 – Dovilė Kamarauskienė („Kauno diena“)
2007 – Rita Stankevičiūtė („Lietuvos rytas“, „Krepšinis“)
2008 – Alfredas Pliadis („Olimpinė panorama“, KAM)
2009 – Eglė Šilinskaitė („Lietuvos rytas“, „Lietuvos ryto“ TV)
2010 – Mindaugas Augustis (delfi.lt)
2011 – Stasys Petkus (LRT)
2012 – Gintarė Grikštaitė (LRT)
2013 – Gintaras Šiuparys („Lietuvos rytas“)
2014 – Kęstutis Rimkus („Lietuvos rytas“)
2015 – Marius Grinbergas („Sportas“ ir Sportas.info)
2016 – Donatas Urbonas (15 min.lt)
2017 – Marius Bagdonas (15min.lt)
2018 – Jonas Miklovas (Basketnews.lt)
2019 – Mantas Stankevičius (Sportas.lt)
2020 – Brigita Virbalytė-Dimšienė (LRT)
2021 – Rokas Pakėnas (15min.lt.)
2022 – Dovilė Šeduikytė-Suslavičienė (LRT)
Aleksandro Krukausko premija už gyvenimą, paskirtą sporto žurnalistikai
2005 – Ginas Pinigis
2006 – Regina Mundrytė
2007 – Vytautas Gudelis
2008 – Marytė Marcinkevičiūtė
2009 – Aleksandras Icikavičius
2010 – Virgilijus Mundrys
2011 – Algis Matulevičius
2012 – Kazys Kilčiauskas
2013 – Rimgaudas Tirilis
2014 – Sigitas Beleckas
2015 – Gediminas Kalinauskas
2016 – Vidas Mačiulis
2017 – Bronius Čekanauskas
2018 – Algirdas Auruškevičius
2019 – Vladas Janiūnas
2020 – Virginijus Razmantas
2021 – Adolfas Aleksiejūnas
2022 – Vytautas Vitkus
Vytauto ir Vytauto V. Saulių premija jaunajam sporto žurnalistui
2014 – Gabrielė Miknevičiūtė (krepsinis.net)
2015 – Martynas Suslavičius (lrytas.lt)
2016 – Titas Pacauskas (sportas.lt)
2017 – Dovilė Šeduikytė (15min.lt)
2018 – Rytis Kazlauskas
2019 – Mantas Krasnickas (15min.lt)
2020 – Mažvydas Laurinaitis (TV3.lt)
2021 – Patricija Babrauskaitė-Užienė (TV3)
2022 – Lukas Malinauskas (Basketnews.lt)
Vytauto Gudelio premija už sporto idėjų propagavimą
2016 – Rimantas Džiautas
2017 – Algimantas Bertašius
2018 – Pranas Majauskas
2019 – Juozas Šalkauskas
2020 – Algirdas Klimkevičius
2021 – Valdas Gecevičius
2022 – Artūras Poviliūnas
Mindaugo Baryso premija už geriausią metų darbą
2014 – Mindaugas Augustis (delfi.lt): „A lygos trenerį supa juodi praeities šešėliai“
2015 – Giedrius Janonis („Lietuvos rytas“): „Lietuvos futbolo klubai – spalvingų savininkų rankose“.
2016 – Marius Bagdonas (15min.lt): „Lietuvos sporto pinigų pyrago raikymas: pakeistos taisyklės karo kirvio neužkasė“
2017 – Mindaugas Augustis (delfi.lt): „Rekonkista Aukštaitijoje: kaip bandymas mėgdžioti „Chelsea“ iškreipė Lietuvos futbolo veidą“).
2018 – Donatas Urbonas (15min.lt): „15 laukimo metų: knygos verta Pauliaus Jankūno istorija“
2019 – Jonas Miklovas (Basketnews.lt): knyga „Aš – stebuklas, jūs nepastebėjote?“
2020 – Rytis Kazlauskas (LRT.lt): trijų straipsnių ciklas apie 1939 m. Europos krepšinio čempiono Mykolo Ruzgio likimo vingius.
2021 – Mantas Stankevičius (sportas.lt): video projektas „BKI ZOOM“ apie Lietuvos sportininkus baidarių ir kanojų irklavimo Europos čempionate.
2022 – Kęstutis Rimkus (15min.lt): straipsniai „Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ vyrų likimai: tragedijos, emigracija ir įvairios profesijos“ ir „Legendinio Vilniaus „Žalgirio“ vyrų likimai: avarijos, nuosmukiai ir įdomios profesijos“
Geriausia metų nuotrauka
2017 – Erikas Ovčarenko (15min.lt)
2018 – Irmantas Sidarevičius („Respublika“)
2019 – Darius Kibirkštis
2020 – Elvis Žaldaris
2021 – Vytautas Dranginis
2022 – Edvardas Blaževič
