Bendraamžius Gabrielę ir Kiprą lydi sutapimai: jie ir rungiasi biatlono varžybose, ir penkerius metus mokėsi toje pačioje sostinės Žvėryno gimnazijos klasėje.
Tik praėjusiais mokslo metais biatlonininkai pasirinko skirtingą mokymosi profilį: Kipras pateko į fizikų klasę, o Gabrielė – į biochemikų.
Kol juodu buvo tos pačios klasės draugai, Kipras dažniausiai per pamokas sėdėdavo paskutiniame suole – Gabrielei už nugaros. Biatlonininkė neslėpė, jog kartais netikram broliui per pamokas pasufleruodavo ar nusiųsdavo paruoštuką.
Jeigu reikia pagalbos ruošiant fizikos namų darbus, Gabrielė konsultuojasi su Kipru. O atlikdamas lietuvių kalbos užduotis Kipras retai kada išsiverčia be Gabrielės patarimų.
Tačiau juodu vienas nuo kito nusirašinėdavo retai, nes pastaruoju metu sportinės karjeros laiptais kylanti G.Leščinskaitė dėl treniruočių stovyklų užsienyje praleidžia nemažai pamokų – sportininkė per mokslo metus gimnazijos slenksčio neperžengia maždaug tris mėnesius.
Kai nelanko pamokų, Gabrielė mokosi savarankiškai, tačiau pripažįsta – tai nėra lengva. Viena, sunku be mokytojo pagalbos perprasti naują medžiagą.
Antra, kai visi sportininkai treniruočių stovykloje susitelkę į vienintelį tikslą – aukštesnius rezultatus, nelengva po įtemptos dienos atsipalaiduoti ir nukreipti mintis į mokslus.
„Stovyklose atsiverčiu vadovėlius, tačiau toks mokymasis neturi jokios išliekamosios vertės, nes nesugebu susikaupti.
Geriausiai sekasi mokytis mokykloje. Kai matau, kad kiti mokosi, ir aš mokausi. O kai kiti sportuoja, ir aš sportuoju“, – sakė Žvėryno gimnazijos vienuoliktokė.
Kad G.Leščinskaitė pasirinko sportą, buvo nulemta naujoje jos motinos Eglės (35 m.) šeimoje. Kai Gabrielei buvo treji metai, jos motina ištekėjo už A.Daugirdo.
Gabrielės tėvas sukūrė kitą šeimą.
„Mes nepalaikome ryšių, bet gal jis ir žino apie mano laimėjimus“, – apie tėvą, gyvenantį kaime, užsiminė sportininkė.
Gabriele kaip tikras tėvas rūpinosi A.Daugirdas – kaip ir savo vaikais, tačiau Gabrielė jį vadina vardu.
„Šeimoje juokaujame, kad Gabrielė neturėjo pasirinkimo. Nuo mažens ji lankė meninę gimnastiką, plaukimo treniruotes.
Mūsų šeimoje laikomasi nuostatos, kad vaiko laikysena turi būti taisyklinga ir jis turi išmokti plaukti.
O šalia visuomet būdavo biatlonas, nes vaikai matė, kuo aš užsiimu“, – pasakojo buvęs Lietuvos biatlono čempionatų prizininkas, dabar bendrovės „Vilimeksas“ vadovas A.Daugirdas.
Verslininko sūnus Kipras – dažnas ir laukiamas svečias tėvo namuose, todėl ir jis vaikystėje, kaip ir Gabrielė, užsikrėtė biatlonu.
A.Daugirdo ir jo žmonos Eglės duktė Lukrecija (9 m.) taip pat ugdoma kaip sportininkė – mergaitė lanko meninę gimnastiką.
„Mes stebimės: iš visų varžybų ji veža medalius, – šypsojosi tėvas. – Dukra treniruojasi penkiskart per savaitę, bet namie jokių pratimų nedaro.“
Poros pustrečių metų jaunėlis Adas Jonas – labai energingas. Jau dabar A.Daugirdas tikisi, kad iš sūnaus gali išaugti sportininkas. Jį, kaip ir kitas šeimos atžalas, taip pat ruošiamasi vesti sportiniu keliu.
„Jaunėliui dar nesuradome sporto šakos, – juokėsi A.Daugirdas. – Aišku, turėtų būti pirminis postūmis, paskui vaikai patys apsisprendžia.“
Kipras ir Gabrielė savo sportinę karjerą sieja tik su biatlonu. „Nežinau, ar man juos pavyktų atkalbėti nuo biatlono ir pasiūlyti imtis ko nors kito“, – abejojo A.Daugirdas.
Antrąkart šeimą sukūręs verslininkas ir buvęs biatlonininkas pripažino – biatlono srityje Gabrielė yra gabesnė už jo septyniolikmetį sūnų Kiprą.
„Ji anksčiau negu Kipras pasiekė aukštų rezultatų. Bet ne kiekvienam tai ir duota.
Manau, Gabrielei buvo duota Dievo tapti perspektyvia sportininke: ji varžybose moka labai susikoncentruoti“, – tvirtino A.Daugirdas.
Bet Gabrielė nelinkusi nuvertinti ir Kipro laimėjimų: „Nebūtų teisinga lyginti moteris su vyrais.“
Lietuvos biatlono federacijos prezidentas jai pritarė: vyrų sporte konkurencija didesnė nei moterų.
„Moterų biatlone, jeigu esi gabi, gali pasiekti aukštumų anksčiau negu vyrai“, – tikino A.Daugirdas.
Gimnaste ir plaukike netapusi G.Leščinskaitė neslėpė, kad biatlonas – išskirtinis sportas, todėl ją traukia ir žavi labiausiai.
„Su biatlonu draugauju ilgiausiai – septynerius metus. Pabandžiau gimnastiką, ir pakako.
Išmokau plaukti, ir plaukimo treniruotės baigėsi“, – šypsojosi sportininkė, dėl dailios figūros labiau primenanti nuo podiumo nužengusią manekenę.
Nors Lietuvoje biatlonas nėra populiari sporto šaka, G.Leščinskaitei ji labai įdomi, nes reikia daug ištvermės.
„Nedarau to paties, turiu suderinti slidinėjimą ir šaudymą. Negaliu būti tik gera slidininkė, turiu būti ir gera šaulė“, – pasakojo G.Leščinskaitė.
Gabrielė galėtų užsiimti ne viena sporto šaka, nes judėjimas jai tarsi įaugęs į kraują.
Kurį laiką biatlonininkė lankė sportinius ir gatvės šokius.
„Tarp biatlono ir šokių – nieko bendra, bet kai užsiimi vienu, pailsi nuo kito. Kai šoku, negalvoju nei apie mokyklą, nei apie sportą.
Šokiai – visai kitas pasaulis“, – apie širdžiai mėgstamą pomėgį pasakojo sportininkė, kurią biatlono startams rengia Lietuvos rinktinės lyderės Dianos Rasimovičiūtės širdies draugas ir treneris latvis Ilmaras Bricis.
Šįmet pavasarį Rumunijoje vykusiame Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje iškovojusi sidabro medalį G.Leščinskaitė įvykdė suaugusiųjų varžybų kvalifikacinį normatyvą ir gavo teisę startuoti su suaugusiais sportininkais.
Artimiausiu metu G.Leščinskaitė gali tapti rimta konkurente suaugusiųjų biatlono varžybose – lapkričio pabaigoje ji pasirodė Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) taurės varžybų etapuose Idre (Švedija) ir Beitostiolene (Norvegija).
Po pirmojo etapo Švedijoje lietuvę buvo galima vadinti Taikliąja ranka, nes šliuoždama 7,5 kilometro sprinto rungtyje ji pataikė į visus taikinius.
Gabrielei pritrūko tik penkiolikos sekundžių iki Pasaulio taurės normatyvo. Ji buvo 79-oji iš 108 dalyvių. Gabrielė – viena jauniausių varžybų dalyvių.
Dėl siautėjusio stipraus vėjo IBU taurės antrajame etape Beitostiolene G.Leščinskaitei tokioje pačioje sprinto rungtyje varžytis sekėsi prasčiau, bet lietuvė nosies nenukabino.
Mat IBU taurės varžybos Gabrielei tėra tik pasirengimas pagrindiniams startams. Šį sezoną vyks dar septyni IBU taurės etapai. G.Leščinskaitė nesirengia visuose dalyvauti, nes jai svarbu lankyti pamokas mokykloje.
2014 metų sausio pabaigoje G.Leščinskaitė varžysis Europos jaunimo čempionate Čekijoje.
Tačiau didysis sezono išbandymas biatlonininkės laukia kitų metų vasario pabaigoje–kovo pradžioje vyksiančiame pasaulio jaunimo čempionate, kuris rengiamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Meino valstijoje.
„Kai pradedu galvoti apie didžiuosius startus, man suvirpa širdis.
Man nelengva susitvarkyti su įtampa, bet stengiuosi neparodyti, kad ko nors bijau“, – užsiminė Gabrielė.
Prieš varžybas biatlonininkė stengiasi atsiriboti kone nuo viso pasaulio: kompiuterio, televizoriaus, vadovėlių, draugų ir susitelkti į tikslą. Tikėti savo jėgomis ją įkvepia ir treniruočių patirtis.
Prieš šiuos startus Gabrielė intensyviai treniravosi Norvegijoje, netoli buvusios žiemos olimpinių žaidynių sostinės Lilehamerio.
Slidinėti Lietuvoje, kol nėra sniego, neįmanoma, tačiau biatlonininkė slidinėjimo įgūdžius stiprino ir vasarą stodamasi ant riedslidžių ir skriedama plentu.
Jaunos sportininkės privalumas – sveikata. Jos nekamuoja skausmai, nes dar nebuvo patyrusi rimtų traumų.
„Traumos skausmingai atsilieptų karjerai, – sakė į biatloną Gabrielę atvedęs A.Daugirdas ir triskart pabeldė į medinį stalą, mat toks prietaras apsaugo nuo nelaimių. Ir pašmaikštavo: – žiemą neįmanoma patirti traumų – į sniego pusnį įkrenti, atsistoji ir toliau leidiesi slidėmis.“
Traumos Gabrielės labiau tyko vasarą, nes treniruotis ant asfalto gerokai pavojingiau.
Jeigu vasarą nesitreniruotų „slidinėdama“ plentu vadinamosiomis slidėmis su ratukais, Gabrielė abejoja, ar žiemą gerai pasirodytų šliuoždama slidėmis.
Todėl atostogos biatlonininkei – lyg saldi svajonė, kuri įprastai galėtų išsipildyti balandį, kai baigiasi vienas sezonas, o pasirengimas kitam dar neprasidėjęs.
„Tačiau balandį visas jėgas atiduodu mokslams – svarbiausia pasivyti klasės draugus“, – tvirtino G.Leščinskaitė, kurios pažymių vidurkis praėjusiais mokslo metais buvo 9,3 balo.
Mokymosi rezultatais Gabrielė truputį lenkia ir Kiprą, kurio pažymių vidurkis sukasi apie devynis balus.
Žavi vyresnės kolegės valia
Lietuvos biatlono žvaigždute vadinama G.Leščinskaitė svajoja kada nors varžytis olimpiadoje. Į 2014 metų žiemos olimpines žaidynes Sočyje rengiasi važiuoti D.Rasimovičiūtė (29 m.).
Gabrielė neblogai pažįsta Dianą ir apie ją atsiliepė pagarbiai: „Nesijaučiu jos konkurente, ji man labiau pavyzdys. Labiausiai iš jos pasimokyčiau neišsenkamos valios, stiprybės.“
A.Daugirdas įsitikinęs, kad D.Rasimovičiūtei galima pavydėti profesionalumo: „Diana yra pavyzdys, kaip reikia siekti rezultatų. Ji neturi laisvos akimirkos ir nenukrypsta į šalį – jos laikas suplanuotas minučių tikslumu.“
