Taškais lietuviai nepasipildė ir šeštadienį Kauno Dariaus ir Girėno stadione vykusiose rungtynėse prieš Kosovą, kurias mūsų futbolininkai pralaimėjo 1:2 (0:1).
„Atrodo, kad galėjome, kažką daugiau išsinešti, bet neišsinešame...“, – po akistatos kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas.
Ąžuolynas saulėtą spalio 12-ąją lepino geru oru, gaila, bet futbolas nebuvo toks geras – varžovų jėgą E.Jankausko kariauna pajuto dar nuo pat rungtynių pradžios.
20-ąją akistatos minutę taikliu smūgiu į tolimąjį vartų kampą priešininkus išvedė Edonas Zhegrova.
Po keturiolikos minučių į viršų kilo ir Lietuvos futbolininkų rankos, kai tolimu smūgiu rezultatą išlygino Gvidas Gineitis, tiesa, po atliktos vaizdo peržiūros teisėjas nusprendė neįskaityti lietuvio įvarčio dėl pažeistos nuošalės taisyklės.
Išvydęs atšauktą įvartį 20-metis futbolininkas piktai spyrė į vieną iš stadiono reklamų.
Emocijos virė tiek aikštėje, tiek tribūnose – jų neslėpė ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius. Kartu su šalies prezidentu Valdu Adamkumi rungtynes stebėjusi Lietuvos futbolo galva ne kartą kilo iš savo vietos bei reaguodama į įvykius aikštėje demonstratyviai gestikuliavo rankomis.
Prezidento gestai Lietuvos futbolininkų neįkvėpė – keli pavojingi perdavimai varžovų vartų link, mažai smūgių į juos, o 65-ąją min. sugertas Ermalio Krasniqi įvartis kiek pritildė nemenkai užpildytas stadiono tribūnas.
Po antrojo praleisto įvarčio jas persmelkė liūdesio atodūsis – svajonė atidaryti taškų sąskaitą po truputį ėmė virsti miražu.
Paskutines viltis šeimininkams suteikė 84-ąją min. laiku ir vietoje atsidūręs bei kamuolį galva taikliai į vartus smūgiavęs Paulius Golubickas. Akistatos pabaigoje E.Jankausko kariauna dar stengėsi spausti varžovus, bet rezultatas iki teisėjo finalinio švilpuko išliko nepakitęs.
„Pradžia buvo šiek tiek slogi. Galbūt aikštės kokybė... Žaidėjai sakė, kad kojos iškart prisipildė švino. Kol prie to adaptavomės, išgyvenome sunkesnes akimirkas, praleidome įvartį, kurį nulėmė individualus meistriškumas.
Vėliau komanda sugebėjo sugrįžti į žaidimą, atsirado jėgų, pirmąjį kėlinį užbaigėme daug ryškesnėmis spalvomis, perėjome į atakuojantį futbolą.
Į antrąjį kėlinį išėjome turėdami aiškią užduotį – lyginti rezultatą. Pagal žaidimo temperatūrą, buvome arčiau lygiųjų, bet prasileidome įvartį, kuris galbūt ir buvo per pigus, puolėjas „pakarpė“ mūsų gynybą, tuo metu tai buvo kertinis taškas.
Kovojome iki galo, vyrams reiktų padėkoti už atsidavimą, atiduotas jėgas aikštėje, nes intensyvumas buvo didelis, vyrai gerino savo rekordus.
Įmušę įvartį metėme pajėgas į priekį, vedini žiūrovų suteikiamos jėgos. Didelis ačiū jiems, jautėsi tas palaikymas, ta energija, gaila, bet ši istorija tapo labai panaši su visomis kitomis praėjusiomis rungtynėmis.
Atrodo, kad galėjome, kažką daugiau išsinešti, bet neišsinešame... Nepasakysiu, kad tai sukelia didelį nusivylimą. Žaidimas bendrai buvo geras, buvo sunkų momentų, bet bendrai esu patenkintas“, – kalbėjo E.Jankauskas.
Po šios dvikovos Lietuvos rinktinė rikiuojasi lentelės dugne (0 taškų), virš jos žengia Kipro (3 taškai) bei Rumunijos ir Kosovo (6 taškai) futbolininkai.
Savo žygį UEFA Tautų lygoje Lietuvos futbolininkai pratęs antradienį, kai namuose priims Rumunijos rinktinę.
– Po ilgesnės petraukos į rinktinę sugrįžo Gvidas gineitis. Kiek jautėsi padidėjusi kokybė aikštės viduryje? – buvo paklausta Lietuvos rinktinės stratego.
– Gvidas yra kokybės garantas. Kai jis aikštės viduryje, jaučiasi solidumas, jaučiasi ta įtaka kontrolei. Pradžia nebuvo lengva, jam buvo sunku adaptuotis prie tokios aikštės, nes ji buvo klampoka, bet Gvidas sužaidė geras rungtynes, kaip ir visada.
– Kas svarbiau prieš antradienio rungtynes, atsistatyti fiziškai ar psichologiškai?
– Fiziškas atsistatymas yra svarbiausia. Dėl psichologijos... Žaidimas nebuvo nuviliantis. Kai atsiliekame 0:2 visada lengva subyrėti, praleisti tris, keturis įvarčius. Skirtumas tarp 0:2 ir 0:4 tą akimirką tampa labai mažas, bet mes nepraleidome, vyrai nenuleido rankų, surėmė pečius ir iki pat akistatos pabaigos nebuvo aišku, kaip rungtynės pasibaigs.
Psichologiškai tikrai yra apmaudu, tai slegia, kai tu žaidi gerai, bet nieko negauni. Turime kuo greičiau pakelti emocinę būklę. Gaila, bet šiose rungtynėse viską išsprendę tas individualus meistriškumas, sunku kažką padaryti, kai 25 mln. vertės futbolininkas taip meistriškai nukreipia kamuolį į vartų kampą.
– Ką reikia daryti, kad kuo greičiau atsirastų lūžis taškų ir žaidimo balanse?
– Reikia realizuoti savo susikurtas progas. Turėjome momentų. Po Pauliaus Golubicko progos (rezultatui esant 0:1 buvo vienas išbėgęs prieš vartus) vartininkui pasisekė, tokios detalės ir lėmė galutinį rezultatą. Jie atidavė tiek jėgų, kiek yra aukščiau iškeltų standartų.
– Kokie tie standartai? Minėjote apie pagerintus rekordus...
– Šeši žaidėjai prabėgo daugiau nei 10 km, dar šeši futbolininkai išbėgo aukšto lygio sprinto rezultatus. Tai europinio lygio standartai.
– Prieš rungtynes Kosovo rinktinės treneris kalbėjo, kad Lietuvos tarpai tarp Lietuvos rinktinės gynybos linijos yra kiek per dideli. Po rungtynių strategas pridūrė, kad dėl šios priežasties jiems ir pavyko nubausti lietuvius. Sutinkate su tuo?
– Tarpai tarp linijų? Juk linijose visada būna tarpai. Ar jie tai išnaudojo? Ne. Tai buvo elitinių žaidėjų individualus meistriškumas. Kai dedi tiek pastangų, bet vis tiek yra įmušamas toks įvartis, gale reikia duoti „žaibą“ ir pasakyti, „Seni, tu geras, dariau viską, bet tu vis tiek įmušei“.
Edgaras JankauskasLietuvos futbolo rinktinės trenerisLietuvos vyrų futbolo rinktinė
Rodyti daugiau žymių
