Vilnietis Lukas Spalvis jau krito į akį elitiniams Europos futbolo klubams. Danijos lygoje šį sezoną audrą keliantis „Aalborg“ puolėjas pasiryžęs sekti savo idealo Zlatano Ibrahimovičiaus pėdomis, rašo "Lietuvos rytas".
Penki mačai – septyni įvarčiai.
L.Spalvis niekuomet nežaidė Lietuvos čempionate ir tik šį sezoną debiutavo Danijos lygoje, bet per porą pastarųjų mėnesių spėjo tapti ryškia skandinavų futbolo žvaigžde.
19-metis lietuvis vieną po kito štampuoja įvarčius, o prieš trejetą metų vos nebankrutavęs „Aalborg“ klubas vėl kyla į Danijos futbolo viršūnę.
Likus 8 turams iki sezono pabaigos L.Spalvio atstovaujama komanda pirmauja šalies pirmenybėse, o gegužės 15-ąją su „Kobenhavn“ klubu kausis Danijos taurės finalo rungtynėse.
„Pasikalbu su „Aalborg“ treneriu Keny Nielsenu. Europos čempionas džiaugiasi, kad lietuvis stengiasi kiekvieną dieną ir nori tobulėti.
Atrodo, kad Lukas atėjo iš šeimos, kurioje tos vertybės yra svarbios gyvenime siekiant rimtų tikslų, – tėvynainio sėkme džiaugėsi buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas Aurelijus Skarbalius, jau 20 metų gyvenantis Danijoje, o nuo vasario šios šalies lygoje treniruojantis „Viborg“ klubą. – Tai fiziškai stiprus ir ištvermingas puolėjas. Jis gali ir pats susikurti progas, ir laiku atsiduria ten, kur reikia, kai situaciją jam sukuria komandos draugai.
Lukas yra vienas tų puolėjų, kurie dirba ne tik tuomet, kai turi kamuolį, bet ir tuomet, kai reikia gintis. Jis tikrai labai darbštus ir daug nubėga per rungtynes.“
Šį trečiadienį L.Spalvis įmušė dar vieną įvartį – jau septintąjį per penkis pastaruosius mačus – Danijos taurės pusfinalio rungtynėse su „Horsens“ (2:1).
Kai K.Nielsenas nusprendė lietuvį pasodinti ant suolo, „Nordjyske Arena“ tribūnos jį iš aikštės išlydėjo audringais plojimais.
„Aišku, Olborgo gatvėse dabar jaučiu daugiau žvilgsnių. Sirgaliai nedrąsiai pažiūri, bet merginos telefonų iki šiol nesiūlo. Reikės mušti dar daugiau įvarčių“, – šypsojosi L.Spalvis, jau spėjęs kristi į akį ir elitiniams Europos futbolo klubams.
2012-ųjų vasarą į ramų Danijos miestą persikraustęs Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) rinktinės puolėjas tiesiog idealiai pasinaudojo atsivėrusiomis galimybėmis.
„Aalborg“ yra žaidęs Čempionų lygoje, bet prieš trejus metus vos neiškrito iš Danijos lygos.
Klubo ekonominė situacija daug metų buvo labai nelengva.
Jei jie būtų turėję daugiau pinigų, neabejoju: būtų pirkę daugiau užsieniečių ir garsių žaidėjų, kurie pasiektų iškart rezultatą.
Bet klubas suteikė šansą jauniems, – pažymėjo A.Skarbalius. – Kai gauni tokią progą, ją būtina griebti.
Lukas tai ir padarė. Bet šią galimybę jis tikrai užsidirbo.“
L.Spalvio sutartis su „Aalborg“ galioja iki 2015-ųjų birželio, bet savo akimis įvertinti lietuvio į Danijos stadionus jau važiuoja skautai iš Vokietijos, Olandijos ir Anglijos klubų.
– Lukai, nuo kovo pradžios neišeini iš aikštės neįmušęs įvarčio. Ko užvalgei? – L.Spalvio paklausė „Lietuvos rytas“.
– Labai gerai pasiruošėme sezonui. Žiemą šešias savaites labai intensyviai treniravomės.
Po to traumą patyrė kitas mūsų komandos puolėjas, todėl gavau progą. Pirmuosius porą mačų neįmušiau įvarčių, bet žaidžiau neblogai.
Bandžiau bandžiau, kol pagaliau pramušė. O kai įmušiau pirmąjį įvartį, pasipylė ir kiti. Dabar tikrai gerai sekasi.
– „Aalborg“ dabar pirmauja šalies čempionate ir jau pateko į Danijos taurės finalą. Ar prieš sezoną buvo vilčių, kad pasieksite tokių rezultatų?
– Klube tikrai niekas nesitikėjo tokio sezono. Visi labai nustebę.
Juk mūsų komandos biudžetas Danijos čempionate – tik ketvirtas nuo galo.
Prieš sezoną norėjome tik išlikti pirmojoje lygoje. Bet kai pradėjome žaisti, viskas pasikeitė.
Dabar mūsų tikslai, aišku, jau kiti.
Patekome į taurės finalą ir net nėra jokių kalbų, kad labai norime jį laimėti. Kopenhagoje žaisime stadione „Parken“, čia susirinks 40 tūkst. žiūrovų, todėl visiems šis mačas bus labai didelis įvykis.
Šalies čempionate dabar iškeltas tikslas prasimušti į Europą. Teisę ten žaisti gauna keturi stipriausi lygos klubai. Bet mums patiems tikrai dabar jau būtų maža likti tik ketvirtiems.
Garsiai nešaukiame, kad norime tapti čempionais, tačiau padarysime tikrai viską, kad žaistume dėl aukso.
– Kas nulėmė komandos pergales?
– Turime nepaprastai draugišką ir vieningą kolektyvą.
Komandoje yra daug jaunų žaidėjų, bet turime ir porą vyresnių, kurie savo patirtimi mums suteikia solidumo.
Danijoje dabar tikrai žaidžiame geriausią futbolą.
Nemušame kamuolio tik į priekį, o stengiamės žaisti technišką atakuojantį futbolą, patys kurti progas.
Visi jau pastebi, jog žaidžiame kitokį futbolą, palyginti su kitais Danijos klubais.
– „Aalborg“ turi realių galimybių patekti į Čempionų lygą. Ar jau esi pasiruošęs kovoti su Thiago Silva, Pepe, Johnu Terry ir kitais elitinių klubų gynėjais?
– Jeigu žaisime Čempionų lygos atrankoje, bandysime patekti į grupės varžybas.
Būtų labai įdomu žaisti pilnuose stadionuose ir išmėginti jėgas su geriausiais žaidėjais.
– Čempionų lygos atrankos turnyre galite susidurti ir su Vilniaus „Žalgiriu“. Norėtum, kad burtai padėtų grįžti į Vilnių su „Aalborg“?
– Būtų labai smagu. Tikrai neprieštaraučiau tokiems burtams.
„Žalgiris“ šį sezoną surinko gerą komandą. Neabejoju, kad Lietuvoje vilniečiai laimės visus trofėjus.
Aišku, norėtųsi, kad Lietuvos klubas kuo toliau žengtų Europoje, bet padaryčiau viską, kad laimėtų mano komanda. Toks mačas man tikrai būtų išskirtinis.
– Danijoje žaidi jau antrą sezoną. Kodėl pasirinkai „Aalborg“ klubą?
– Kai 2012-ųjų pavasarį išėjau iš akademijos (Nacionalinė futbolo akademija Kaune. – Red.), dalyvavau keliose peržiūrose Vokietijoje.
Tuomet buvau gavęs ir Berlyno „Hertha“ klubo pasiūlymą, bet su agentu nusprendėme, kad reikėtų dar pasižvalgyti kitur.
Danijoje viskas patiko nuo pat pradžių.
Čia buvau sutiktas labai šiltai, o su klubu iš pradžių pasirašėme vienų metų sutartį.
Reikėjo įvertinti, kaip čia man seksis. Po to pasirašiau pirmąją profesionalią sutartį – ji galioja iki kitos vasaros.
– Bendraamžis Gratas Sirgėdas pasirašė sutartį su „Stuttgart“ klubu, bet net su dublerių komanda dabar labai retai žaidžia Vokietijos trečiojoje lygoje. Deividas Šemberas neseniai kalbėjo, kad tavo pasirinktas karjeros kelias – kur kas geresnis. „L.Spalvis rungtyniauja ne tokioje stiprioje komandoje, tačiau treniruojasi ir žaidžia su vyrais. Po metų galime pamatyti atvirkštinį vaizdą – jis bus stipresnis už vaikinus, kurie žaidžia jaunimo komandose“, – žurnalui „Sportin.lt“ aiškino Lietuvos rinktinės senbuvis. Kaip vertini šią įžvalgą?
– Labai pritariu Deividui. Jis tikrai viską teisingai pasakė.
Kai pasirinkau Daniją, labiau žiūrėjau į ateitį. Nors „Hertha“ žaidžia bundeslygoje, prasibrauti į jos pagrindinę sudėtį man būtų kur kas sunkiau negu Danijos lygoje, kur dabar gaunu daug laiko žaisti.
Nežinau, kokie buvo kiti Grato gauti pasiūlymai ir motyvai, bet galbūt jis pasirinko ne patį tinkamiausią kelią. Dešimt metų gyvenau Vokietijoje, todėl žinau, kad šioje šalyje pradėti profesionalo karjerą yra nepaprastai sunku.
– Ar per porą metų Danijoje niekuomet nesuabejojai dėl savo pasirinkimo?
– Viskas čia man labai patinka. Labai smagūs žmonės. Olborgas – gražus miestas. Mažas, jaukus, apie 150 tūkst. gyventojų, futbolą čia visi mėgsta ir žiūri.
Danija – tikra futbolo šalis. Pirmaisiais metais, aišku, buvo kiek sunkiau, bet dabar jau apsipratau. Daniškai dar nemoku kalbėti, bet jau viską suprantu.
Pusę metų gyvenau klubo bazėje, o dabar jau persikrausčiau į savo butą miesto centre. Niekuo negaliu skųstis – gyvenimas čia nuostabus.
– Ar pradėjęs mušti įvarčius nesulaukei pasiūlymo pratęsti sutartį?
– Aš tikrai norėčiau čia likti. Nenoriu per daug nieko atskleisti, bet mano agentas dabar kaip tik derasi su „Aalborg“ klubu.
Bet jau sulaukiau ir daug skambučių su pasiūlymais iš kitur.
Nežinau, kaip tos derybos baigsis, bet per šį mėnesį viskas turėtų galutinai išsispręsti.
– Kas nulems pasirinkimą?
– Danijoje dirba labai daug skautų iš Olandijos, Vokietijos, Anglijos klubų.
Jie mėgsta stebėti jaunus žaidėjus. Daug danų kasmet išvyksta svetur.
Nicklas Bendtneris (Danijos rinktinės ir Londono „Arsenal“ puolėjas. – Red.) sulaukęs vos 16-os atsidūrė Anglijoje.
Bet aš dar nenorėčiau keliauti į pajėgesnę lygą. Esu truputį per jaunas, bet niekada nežinai, kaip gali pasisukti tavo likimas.
– Kurioje lygoje labiausiai norėtųsi išmėginti jėgas?
– Labiausiai traukia Vokietija. Mano nuomone, bundeslyga dabar yra geriausia Europos lyga. Visos komandos ten yra lygiavertės, todėl visi gali kautis su visais.
Bet jei reikėtų rinktis kitą karjeros stotelę, norėčiau, kad tai būtų Olandija. Man labai patinka šios šalies futbolas.
Visos Olandijos lygos komandos daug atakuoja, daug kovoja, muša daug įvarčių.
Man prie širdies toks agresyvus puolimo futbolas.
– Ar futbolo aikštėje turi savo idealą?
– Geriausias pasaulio žaidėjas man yra Zlatanas Ibrahimovičius. Viskuo išsiskiriantis futbolininkas. Greitis, mąstymas – jis turi viską, ko reikia.
Ne mažiau man patinka ir jo asmenybė. Jis visuomet nustebina. Niekada nežinosi, ką jis gali iškrėsti. Tai žmogus, gimęs futbolui.
– Kurias jo savybes pirmiausia norėtųsi perimti?
– Labiausiai man reikia tobulėti techniškai. Geriau priimti kamuolį, apsisukti.
Ir, aišku, privalau aikštėje greičiau mąstyti. Bet tikiuosi, kad laikui bėgant tai tikrai ateis.
– Danijos lygoje išsiskiri savo atletiškumu ir ūgiu. Kodėl Lietuvoje pasirinkai futbolo, o ne krepšinio treniruotes?
– Futbolą pradėjau žaisti Vokietijoje. Mano mama buvo profesionali rankininkė ir mes kartu persikraustėme į šią šalį, kai man buvo tik šešeri.
Vokietijoje krepšinis mažai kam rūpi, todėl čia lankiau futbolo treniruotes.
Labai nemėgau mokyklos, bet nuo mažų dienų veržiausi žaisti futbolo. Kad spėčiau į treniruotes, nuolat bėgdavau ir iš pamokų.
Pirmiausia futbolą pradėjau lankyti Frankfurte, po to teko pakeisti ne vieną trenerį ir komandą. Kadangi mama žaidė rankinį, teko daug keliauti po visą Vokietiją.
Nesvarbu, kur atsidurdavau, bet man galvoje tūnojo tik futbolas. Jis visur padėdavo susirasti draugų.
Paskutinė mano stotelė Vokietijoje buvo Freiburgo klubas, kurio komanda dabar žaidžia bundeslygoje.
Tik prieš Europos jaunių čempionatą Lietuvoje buvau trumpam grįžęs į futbolo akademiją Kaune, bet po septynių mėnesių jau išvažiavau į Daniją.
Vokietijoje futbolą žaidžiau dešimt metų, todėl iš esmės esu vokiško futbolo produktas.
– Vokiečiai nė karto nepasiūlė atstovauti savo šalies jaunimo rinktinėms?
– Jie savų žaidėjų nežino kur dėti. (Juokiasi.)
Buvau patekęs į vienos apskrities rinktinę, treneris pats mane stūmė išvažiuoti ten, kur turėčiau daugiau galimybių tobulėti.
Bet būtų tekę ilgai gyventi vienam, o kraustytis toli nuo mamos namų nenorėjau.
– Kovo mėnesį jau debiutavai Lietuvos rinktinėje per kontrolinį mačą Turkijoje su Kazachstano komanda. Kokie įspūdžiai?
– Buvo malonu, kad pakvietė į nacionalinę komandą. Buvau truputį nustebęs, nes iki tol buvau žaidęs tik jaunimo rinktinėje.
Nesvarbu, ar Turkijoje, ar Afganistane žaistum, vis tiek smagu ir visuomet garbė atstovauti savo šaliai.
– Ko reikia, kad įsitvirtintum rinktinės sudėtyje?
– Svarbiausia – kaip žaisiu savo klube. Rinktinės treneriai stebi, kaip užsienyje sekasi visiems žaidėjams.
Jeigu išvengsiu traumų, viskas priklausys vien nuo manęs.
Aišku, dėl vietos rinktinėje netrūksta konkurencijos, bet ji ir turi būti. Be konkurencijos netobulėsi.
– Aštuoniolikametis Vykintas Slivka šį sezoną jau pateko į Turino „Juventus“ sudėtį. Vis daugiau talentingų lietuvių atsiduria Vakarų Europos klubuose.
Ar ateis metas, kai Lietuvą labiau garsins jūsų futbolo karta, o ne Jono Valančiūno ir jo bendražygių pergalės krepšinio aikštelėse?
– Futbolo ateitis Lietuvoje labai daug priklauso nuo federacijos ir visų, kurie rūpinasi A lyga. Reikia, kad Lietuvos čempionatas stiprėtų kiekvienais metais.
Jeigu jaunimas sunkiai dirbs, po kokių 5–6 metų galime turėti labai gerą rinktinę. Tai jau parodėme pernai per U19 Europos čempionatą Lietuvoje.
Kovėmės ir su olandais – jiems pralaimėjome 2:3 tik paskutinę minutę – ir su kitais.
Mes įrodėme, kad lietuviai gali žaisti su geriausiomis Europos komandomis.
