Vilniaus Gedimino technikos universiteto Tvarumo centro dėstytoja doc. dr. Aušra Zigmontienė teigia, kad tokio įpročio pasekmės – ne tik nuolat „užsikimšusi“ kriauklė ir papildomos išlaidos kviečiantis aptarnaujančias tarnybas tokių gedimų šalinimui, bet ir – didžiulė žala aplinkai.
Kas nutinka, kai išpilame aliejų į kriauklę?
„Aliejus yra hidrofobinė medžiaga. Tai reiškia, kad jis negali susimaišyti su vandeniu ar jame ištirpti. Aliejus, išpiltas į kriauklę arba klozetą, bei patekęs į nuotekų vamzdžius, tekėdamas kartu su vandeniu, lengvai gali nusėsti ant vamzdžių vidinių sienelių. Laikui bėgant taip besikaupdamas ir sukietėjęs jis užkemša visą vamzdyną.
Negana to, aliejus yra lipnus, todėl vamzdyne jis gali lengvai „susirišti“ su kitomis medžiagomis – maisto dalelėmis, muilo nuosėdomis ar plaukais. Taip susidaro tiršta ir klampi masė, kuri laikui bėgant didėja, užkemša kanalizacijos sistemą ir lėtina vandens pratekėjimą“, – pasakoja doc. dr. A.Zigmontienė.
Anot jos, toks sukietėjusių aliejaus ir riebalų sankaupų pašalinimas yra ne tik sudėtingas procesas, bet ir priverčia plačiai atverti piniginę.
Pasekmės gamtai išlieka metų metus
Iš kanalizacijos į nuotekų surinkimo sistemą patekęs aliejus neišnyksta ir toliau tęsia savo kelionę į nuotekų valymo įrenginius. Tvarumo ekspertė pasakoja, kad ši aliejaus kelionė gali tapti pavojinga aplinkai.
„Jei nuotekų valykla nėra įrengta veiksmingai pašalinti aliejų ar riebalus, vėliau tokiomis nuotekomis gali būti užteršti paviršinio vandens telkiniai, pavyzdžiui, upės, ežerai. Aliejus, patekęs į vandenį, sudaro jo paviršiuje plėvelę, dėl ko mažėja deguonies kiekis vandenyje. Tai veikia ekosistemų pusiausvyrą ir gali padaryti žalą vandens gyvūnijai.
Aliejus, padengdamas žuvų žiaunas, pablogina jų gebėjimą kvėpuoti ir jos gali netgi uždusti. Dar blogiau, kad aliejus lengvai nesuyra vandenyje. Jis gali išlikti metų metus ir taip toliau kenkti aplinkai ir gyvūnijai“, – pasakoja doc. dr. Aušra Zigmontienė.
Ką daryti su panaudotu aliejumi?
Kad išvengtume nuotekų tinklų avarijų, užsikimšusių vamzdžių ir žalos aplinkai, tvarumo ekspertė pataria, kaip aplinkai nekenksmingu būdu pašalinti aliejų:
„Visų pirma po maisto gaminimo, atvėsinkite aliejų, supilkite jį į plastikinį ar stiklinį indą ir sandariai uždarykite. Lietuvoje kai kurie regioniniai atliekų tvarkymo centrai netgi dalina specialias plastiko taras, kuriose galima kaupti panaudotą aliejų.
Talpose sukauptą jau naudojimui netinkamą aliejų galima pristatyti į visas Lietuvoje veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Surinktas aliejus vėliau gali būti panaudojamas kaip žaliava biokuro gamyboje. Taigi, ne tik kad išvengsite nemalonių situacijų savo namuose, bet ir aliejui duosite dar vieną šansą būti naudingam“, – pasakoja doc. dr. A.Zigmontienė.
Įsigyti aliejaus talpas bei priduoti surinktą aliejų galima daugumoje Lietuvos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Prieš vežant atliekas į aikšteles patariama susisiekti su aikštelės darbuotojais.
O jeigu keptuvėje liko nedidelis likutis aliejaus, patariama jį išvalyti popieriniu rankšluosčiu ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį. Anot tvarumo ekspertės, panaudotas popierinis rankšluostis vėliau nukeliaus į atliekų deginimo įrenginius.
Ką daryti, jeigu iš įpročio išpylėte aliejų į kriauklę?
„Jeigu netyčia jūs arba šeimos nariai išpylėte aliejaus likučius į kriauklę, nepulkite nuleisti vandenį. Soda ir actas jums pagelbės – įberkite sodos į kriauklės vamzdį, užpilkite acto ir palaukite bent 10 minučių, kol mišinys „suburbuliuos“. Vėliau viską nuplaukite vandeniu. Tai padės apsaugoti vamzdžius nuo netyčinio aliejaus išpylimo“, – pataria doc. dr. A.Zigmontienė.
Tvarumo ekspertė primena, kad kriauklė – ne atliekų dėžė. Į ją negalima pilti ne tik aliejaus ar riebalų, bet ir išmesti maisto likučių, miltų, kavos tirščių ar plaukų. Anot jos, visos šios atliekos ne tik sukels nemalonius kvapus iš kriauklės, bet ir užkimš vamzdžius.
