Miltų atmintinė: kodėl vieni tinka biskvitui, o mielinėms bandelėms geriau rinktis kitus?

Artėjant Šv. Velykoms, kai šventinį stalą norėsis papuošti pačių keptais pyragais, pravartu ne tik peržiūrėti miltų likučius namuose, bet ir papildyti juos sveikesniais pasirinkimais.

Apie platų miltų asortimentą, kuo viena rūšis skiriasi nuo kitos ir kuri jų tinkamiausia saldiems kepiniams, pasakoja „Kauno grūdų“, gaminančių prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų pamėgtus miltus, Produktų kūrimo ir vystymo skyriaus vadovė Vilija Janušauskienė.

Manančius, jog miltai tėra dviejų rūšių – kvietiniai ir ruginiai – atstovė V.Janušauskienė skuba pataisyti, mat gyvename laikais, kai galime džiaugtis itin plačia šio produkto įvairove.

„Šias dvi rūšis įvardinčiau kaip populiariausias mūsų šalyje. Pirmiausiai, matyt, dėl to, jog kvietiniai ir ruginiai miltai turi išties gilias tradicijas Lietuvoje. Su jais gaminamų patiekalų receptai keliauja iš kartos į kartą.

Be to, vartotojų virtuvėse tokie miltai karaliauja dėl savo universalumo, neutralaus skonio ir įvairių patiekalų receptų gausos su jais“, – teigia V.Janušauskienė.

Tačiau pasirinkimas, anot ekspertės, yra kur kas platesnis. Lietuvoje jau galima nesunkiai įsigyti ir svetur, pavyzdžiui, Pietų Europoje ar Azijoje, labai populiarių ir ten dominuojančių kukurūzų bei ryžių miltų. Juos vietos gyventojai naudoja tradiciniams tų šalių patiekalams, tokiems kaip makaronai, tortilijos ir kt.

„Lietuvoje šie miltai taip pat aktyviai skinasi kelią. Juos noriai renkasi glitimo netoleruojantys vartotojai ar tie, kurie mėgsta eksperimentuoti. Pastaraisiais metais rinkoje galima rasti ir ankštinių kultūrų miltų: žirnių, pupų, lęšių.

Šios rūšys pasižymi didesniu baltymų kiekiu, todėl dėl savo maistingumo jie gali puikiai papildyti mūsų mitybos racioną“, – įsitikinusi V.Janušauskienė.

Pašnekovės teigimu, norintiems nepasimesti miltų įvairovėje, pravartu įsidėmėti keletą šio produkto žymėjimo ypatumų. Pasirodo, skaičiai bei raidės esantys ant miltų pakuočių, pirkėjui indikuoja svarbią informaciją.

Pirmasis rašomas skaičius – jis nurodo miltų spalvą ir mineralinių medžiagų kiekį. Kuo skaičius mažesnis, tuo miltai yra baltesni. Raidė nurodo glitimo, t. y. kviečių baltymo kiekį.

Glitimas turi įtakos tešlos kepimo savybėms, todėl nuo jo kiekio priklausys kepinio struktūra bei tekstūra. Tuo metu užrašai „Pirma“, „Aukščiausia“, „Extra“ – tai miltų rūšys, nusakančios miltų funkcionalumą, kokybę ir maistinę vertę.

„Žymę „Ekstra“ turintys miltai rinkoje bei šeimininkių virtuvėse savo gerą vardą išsikovojo ne be reikalo. Tai išskirtinio baltumo, labai smulkių kruopelių struktūros miltai, todėl su jais ruošta tešla puikiai išsimaišo, nesusidaro gumuliukai. Tokie miltai tinka įvairiems trapiems konditerijos gaminiams, pyragėliams ar pabarstymui kočiojant tešlą“, – pasakoja V.Janušauskienė.

Besiruošiantiems Šv. Velykoms ir norintiems pasiraitoti rankoves gaminat saldžiuosius kepinius, V.Janušauskienė turi kelis patarimus, susijusius su miltais.

„Universaliausi ir populiariausi yra 550D tipo miltai, kurie gali tikti beveik viskam, tačiau labiau įgudę vartotojai tikrai žino, kad ne vis miltai vienodi ir reiktų neapsiriboti vienos rūšies miltų pakuote savo virtuvės spintelėje. Norint kuo baltesnių, šviesesnių kepinių rinkitės 405 ar 550 tipo miltus.

Trapios, purios tešlos biskvitiniams gaminiams, taip pat ir keksams, geriau rinktis D ar net E tipo miltus su kuo mažiau glitimo. O mielinei ar duonos tešlai kaip tik geriau kuo daugiau glitimo turintys miltai, todėl reikėtų rinktis miltus su C ar B raide“, – žiniomis dalijasi ekspertė.

Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, prekybos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė pastebi, kad tiek miltų, tiek jų mišinių daugiau nuperkama prieš didžiąsias metų šventes – Velykas ir Kalėdas. Taip pat miltų pirkėjai daugiau sunaudoja žiemos laikotarpiu, kai daugiau laiko praleidžia namuose ir turi daugiau laiko gaminti.

„Trys ketvirtadaliai visų įsigyjamų miltų yra kvietiniai – jie universaliausi, tad yra vienas iš bazinių produktų pirkėjų virtuvėse. Tiesa, stebime didžiulį susidomėjimą ir norą išbandyti įvairias alternatyvas. Pavyzdžiui, per praėjusius metus ženkliai ūgtelėjo kokosų miltų pardavimai, pirkėjai taip pat dažniau įsigijo grikių, burokėlių, morkų, špinatų ar avinžirnių miltus“, – kalba I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Virtuvėje visuomet turintiems universaliųjų miltų, V.Janušauskienė primena, jog tai – ilgo galiojimo produktas, kuriam suteikiamas 12 mėnesių galiojimo laikas. Kaip ir visi sausi produktai miltai bijo drėgmės, todėl juos būtina laikyti sausai, vėsiai, sandariai ir švariai. Taip laikomas produktas gali išbūti ir ilgesnį laiką.

Stokojančius kulinarinių žinių ar turinčius mažiau laiko eksperimentams, V.Janušauskienė ragina visuomet po ranka turėti ir miltų mišinių. Prekybos vietoje jau ne vienerius metus galima rasti lietiniams blynams, šokoladiniam pyragui, keksiukams, taip pat picai ar blynams skirtus miltinius mišinius.

I.Trakimaitė-Šeškuvienė dalijasi prekybos tinklo duomenimis – labiausiai perkami yra miltų mišiniai lietiniams ir blyneliams, o po jų rikiuojasi mišiniai pyragams bei tortams, trečioje vietoje pagal populiarumą yra mišiniai duonai bei bandelėms.

„Ruginiai ar kvietiniai miltai savaime tėra ingredientas, su kuriuo visuomet reikia pagalvoti, ką ir kaip gaminti, o miltiniai mišiniai – profesionalų technologų sukurti kelių ingredientų mišiniai, palengvinantys darbą virtuvėje ir, žinoma, taupantys mūsų laiką bei įvairių indelių ir pakelių vietą lentynoje, – miltų mišinių populiarumo priežastį įvardija atstovė. – Dažniausiai juos pakanka gerai išmaišyti su vandeniu ar aliejumi, tuomet belieka iškepti ir mėgautis tobulo skonio kepiniu“.

Artėjančioms Velykoms siūlome išmėginti patikrintą, sveiko ir gardaus pyrago receptą, kurį dovanoja tinklaraščio „Dar kąsnelį“ įkūrėja Ieva Stanienė.

Skanaus!