Žinovė paaiškino, kurie moliūgai labiausiai tiks sriubai, o kurie – pyragui ar kitam desertui

Kaip nesuklysti renkantis ir ką iš jų ruošti, pataria žinovė.

Iš pradžių verta atsakyti ir į kitą klausimą. Nebrangūs, bet sotūs moliūgai naudingi piniginei – o ar jie naudingi organizmui?

„Neabejotinai, – sako „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė. – Moliūgas yra itin vertinama daržovė dėl savo savybių. Svarbu tai, kad termiškai apdorotas jis jų nepraranda, todėl jį galima virti, kepti ir troškinti nebijant, kad jis praras svarbias sudedamąsias dalis.“

Dėl to, kad turi daug beta karoteno (vitamino A), moliūgai pasižymi priešuždegiminėmis ir priešvežinėmis savybėmis. Užtenka suvalgyti stiklinę moliūgų tyrės, kad organizmas gautų daugiau nei 200 proc. vitamino A paros normos, atkreipia dėmesį žinovė. Negana to, tas pats beta karotenas naudingas ir regėjimui, gali net padėti sumažinti geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

„Šios daržovės bus naudingos ir odai. Tai lemia moliūguose esantys vitaminai E, C ir A. Ne be reikalo moliūgų galima rasti ir kosmetikos priemonių sudėtyje. Negana to, su šia daržove turėtų draugauti ir žmonės, besilaikantys dietos arba norintys kontroliuoti savo svorį. 100 g žalios daržovės yra tik 26 kcal, o virtas moliūgas pasižymi dar mažesne energine verte – jis turi tik 20 kcal“, – sako J. Sabaitienė.

Beje, ji ragina nepamiršti ir moliūgų sėklų – tai tikras supermaistas ir vienas geriausių maisto produktų mūsų grožiui. Jose yra tokių mineralų kaip cinkas, siera, kalis, magnis ir kalcis. Jos yra itin gausus nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis. Tad jei norite pasirūpinti gražiais sveikais plaukais ir oda, moliūgų sėklas J. Sabaitienė pataria įtraukti į kasdienę mitybą.

Daugiausia lietuvių širdžių ir skrandžių yra užkariavę paprastieji bei sviestiniai moliūgai. Šių rūšių atstovai sudaro net 80 proc. visų parduodamų moliūgų, atskleidžia Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

„Moliūgai – daržovė, kuri gali girtis nuolatiniu, stabiliu populiarumo augimu. Kasmet jų pardavimai ūgteli maždaug dešimtadaliu. Nors savo šlovės valandos jie kasmet sulaukia įsibėgėjus rudeniui, matome ir besikeičiančias tendencijas – dar liepos pabaigoje pasirodžius pirmiesiems lietuviškiems moliūgams pirkėjai juos noriai dėjosi į krepšelius. O prasidedant jų derliaus pikui, paklausa auga tiek dėl patrauklios kainos, tiek dėl platesnio rūšių asortimento. Parduotuvėse jau galima rasti net kelių rūšių šių rudens karalių“, – sako V. Budrienė.

Ar žinojote, kad yra daugiau kaip 45 moliūgų rūšys? Mažų, vidutinių, didelių ir tikrų milžinų. Ne visi moliūgai yra oranžiniai, kai kurie jų yra žali, balti arba rudi.

Prekybos tinklo „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė išskiria esminius populiariausiųjų panaudojimo virtuvėje skirtumus.

Paprastasis. Tai moliūgas, kuris įkūnija visų – nuo vaiko iki senolio – įsivaizdavimą, kas yra ši daržovė. Tai apvalūs, dideli ir oranžiniai gražuoliai.

„Ši universali daržovė turi daugybę panaudojimo būdų virtuvėje: puikiai tinka padažams ar sriuboms gaminti, jį galima kepti ir iš jo ruošti įvairius konservus. Dėl švelnaus skonio, galutinis patiekalo rezultatas labai priklauso nuo naudojamų prieskonių. Tačiau jei norite gaminti saldžius patiekalus, moliūgų desertus, verta griebtis kitų šios daržovės veislių, nes paprastasis moliūgas yra vienas iš mažiausiai saldžių“, – pataria kulinarijos technologė.

Spagetinis. Šio pailgos formos moliūgo gimtinė – Japonija, o savo pavadinimą jis pelnė dėl neįprastos minkštimo struktūros.

„Virtas jis suyra į ilgus plonus pluoštus, primenančius makaronus. Šią neįprastą spagetinio moliūgo savybę verta išnaudoti virtuvėje. Nieko nėra paprasčiau – iš šio moliūgo galima paruošti „spagečius“ arba jo dėti į sriubą vietoj makaronų. Moliūgų „makaronus“ taip pat galima marinuoti ir naudoti kaip įdomų salotų priedą“, – patarimais dalijasi G. Urbonavičiūtė.

Sviestinis. Tai mažas, universalus moliūgas plona odele, nuo kitų išsiskiriantis kriaušės forma.

„Virtuvėje jis naudojamas iš esmės viskam, todėl yra viena labiausiai vertinamų moliūgų veislių, – pasakoja technologė. – Iš jo galima ruošti desertus, saldžius kepinius, jį kepti, dėti į sriubas ar padažus, taip pat patiekti kaip tyrę vietoj bulvių košės. Iš jo galima paruošti tiek pikantiškų, tiek saldžių patiekalų – tereikia nebijoti eksperimentuoti. Būtent jų puselės dažnai būna įdaromos įvairiais priedais ir kepamos orkaitėje.“

Muskatinis. Dar vadinamas Provanso moliūgu, jis akį džiugina savo grožiu. Šis didelis, suplotas rutulys su ryškiomis įdubusiomis juostomis gali būti žalias, balsvas ar geltonas.

„Dėl šiek tiek vaisinio skonio ir aromato jis dažnai naudojamas gaminant konservus, pavyzdžiui, uogienes. Taip pat puikiai derės ruošiant blynus ir pyragus. Tačiau jį taip pat galima sėkmingai naudoti gaminant pikantiškus patiekalus. Beje, jį galima valgyti ir žalią, todėl puikiai tiks salotose“, – sako G. Urbonavičiūtė.

Trinta moliūgų sriuba – klasika, kuria rudeniop pakvimpa daug namų. Tačiau neapsiribokite tik ja – kulinarijos technologė dalijasi 2 idėjomis, kurias verta išbandyti dar šią savaitę.

1. Pupeles per naktį pamirkykite vandenyje ir išvirkite. Atvėsusias susmulkinkite peiliu.

2. Dubenyje sumaišykite mėsą, moliūgą, pupeles, kiaušinį, prieskonius ir smulkintą svogūną.

3. Masę sudėkite į formą, pabarstykite maltais linų sėmenimis ir kepkite apie 45 min. 180 laipsnių temperatūroje.

4. Valgykite su duona, daržovėmis ar salotomis.

1. Makaronus išvirkite pagal ant pakuotės pateiktus nurodymus.

2. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir pakepinkite svogūną bei česnaką, tuomet sudėkite kvadratėliais pjaustytą moliūgą ir kepkite, kol suminkštės.

3. Supilkite grietinėlę, dėkite parmezano sūrį, druską ir pipirus. Virkite ant silpnos ugnies, kol padažas sutirštės.

4. Sumaišykite padažą su virtais makaronais, pabarstykite smulkintais riešutais ir patiekite.