Sveikesni blynai, kuriuos norėsis valgyti ne tik per Užgavėnes: V. Kurpienė dalijasi 3 receptais

Kas svarbu, norint išsikepti sveikesnius blynus? Pataria V. Kurpienė.

1. Miltai. Blynų tešlai šiais laikais galime pasirinkti įvairius vertingus miltus. Jei norisi kvietinių, rekomenduoju naudoti visagrūdžius, kuriuose daugiau skaidulų, o kai kurių medžiagų net 80 procentų daugiau nei įprastuose baltuose miltuose. Galime kepti blynus iš avižinių, grikių ar kitų grūdų miltų, tik lietinių nepagaminsite, nes šie grūdai neturi glitimo, taigi blynai – trapesni. Galima sumaišyti skirtingų rūšių miltus.

Nesaldiems blynams galime rinktis avinžirnių, lęšių ar žirnių miltus, juos maišydami su daržovėmis. Tik tuomet į tešlą pilkite ne karvės pieną, o kefyrą ar jogurtą, blynai bus minkštesni.

Jei nevartojate pieno produktų (esate alergiški ar maitinatės veganiškai) – pilkite ekologišką sojų pieną, jis kupinas baltymų, kalcio ir geležies.

Miltų skyriuose galima rasti ir morkų, špinatų ir burokėlių miltelių. Įprastai 10 g jų atitinka 100 g daržovių. Daržovių milteliai suteikia gražią spalvą, o burokėlių ar morkų – dar ir natūralaus saldumo. Drąsiai juos maišykite į kitus miltus – bus vertingesnis ir spalvingesnis patiekalas.

2. Kepimo temperatūra. Stenkitės kepti blynus kuo žemesnėje temperatūroje ir nesukepinti iki sausumo. Visada venkite ne tik skrudėsių, kuriuose susidaro onkologinius susirgimus sukeliančios medžiagos, bet ir tamsiai rudų vietų, nes akrilamidų (šios kancerogeninės medžiagos susidaro, kai aukštoje temperatūroje skyla krakmolas) – ir ten gausu.

Kai kepame blynus iš daržovių, akrilamidų beveik nesusidaro, nes tokiuose blynuose daug drėgmės, kuri neleidžia pakilti temperatūrai. Taip pat jų išvengsime, jei turėsime kantrybės kepti blynus žemesnėje temperatūroje ir su mažu kiekiu riebalų. Tada blynai bus gražios gelsvos spalvos, be rudų dėmių.

3. Riebalai. Kuo jų mažiau – tuo geriau. Mažiausiai riebalų prireiks blynus kepant specialiose nelimpančios dangos bei čirvinių blynų keptuvėse.

Visais atvejais galime keptuvę patepti riebalais, o ne juos pilti tiesiai iš butelio į keptuvę. Kitas variantas – dėkite mažą riebalų kiekį tiesiai į tešlą ir gerai išmaišykite. Nemažam kiekiui tešlos užtenka vieno-dviejų valgomųjų šaukštų riebalų. Tik tuomet pirmus blynus kepkite ant vėsios keptuvės, prieš tai ją patrynę servetėle, suvilgyta riebaluose.

Kai kepimo temperatūra žemesnė, daugiau galimybių naudoti įvairesnius riebalus, nes ne visi riebalai atlaiko aukštą temperatūrą, be to, juose išlieka dauguma vertingų medžiagų, taigi iš blynų dar daugiau naudos. Kepimui žemesnėje temperatūroje geriausiai tinka šalto spaudimo aliejus – nuo kokosų (atlaiko iki 177 laipsnių temperatūrą) iki ypač tyro šalto spaudimo, mažo rūgštingumo alyvuogių. Skanu ir su sviestu ar, kaip mano vaikystėje, kai keptuvė patepama lašiniais.

4. Kuo mažiau cukraus ar jo pakaitalų dėsite į tešlą – tuo geriau. Dabar įprasta sakyti, kad cukrus blogai, bet negailime jo pakaitalų, kuriuos beriame dideliais kiekiais. Tai klaidingas pasirinkimas. Visi saldūs priedai turi neigiamos įtakos, net ir tie patys dabar išpopuliarėję saldikliai, dauguma jų neigiamai veikia žarnyno mikrobiotą, nujautrina skonio receptorius.

Rekomenduoju pagudrauti. Jei įprastai gaminate saldžius blynus, į juos įberkite vos šaukštelį cukraus dubeniui tešlos – jis suteiks traškumo, o žala bus minimali. O šalia galima paruošti saldesnį padažą ir saikingai jo pateikti.

Burnoje saldumą jaučiame daugiausia liežuviu, tad blyną, kad ir mažai pamirkius į saldų padažą ir ta puse dedant į burną – bus labai saldu. Cukraus ar jo pakaitalų suvalgysime mažiau, bet saldumo patirsime daug. Kai pažįstame savo kūną, maistu galime mėgautis kur kas labiau.

5. Baltymai. Svarbu blynus praturtinti baltymais. Tinka varškė, minkštas sojų pieno sūris (silken tofu), kiaušiniai. Bus ir skanu, ir sotumas ilgiau truks. Be to, ir cukraus ar sirupų žalą šiek tiek sumažiname dėdami baltymus.

Mielių geriau nenaudoti ir blynų nekildinti, nes jos pagreitina angliavandenių pasisavinimą – taigi greičiau išalksime po jų.

Kas planuoja per Užgavėnes valgyti daug blynų, pagalvokite, ar tikrai iki Velykų griežtai pasninkausite? Jei ne, siūlau pasigaminti pačių skaniausių ir ragauti saikingai, bet pasimėgauti kiekvienu kąsneliu.

3 receptai su skirtingais pagrindais: avinžirnių miltų, speltų ir netikėti – raugintų kopūstų blynai.

Obuoliai šiame recepte naudojami vietoje kiaušinio kaip rišamoji medžiaga. Avinžirnių miltai turi ne tik gerųjų angliavandenių, kurie padės palaikyti energiją, bet baltymų – statybinės ląstelių medžiagos bei skaidulinių medžiagų – sotumui ir žarnyno sveikatai.

Šie blynai skanūs ir šalti, puikiai tiks ir į užkandžių dėžutę įsidėti. Avinžirniai įprastai ruošiami su sūriais ar aštriais pagardais, o čia – saldesnis jų variantas. Siūlau šeimai nesakyti, kokie miltai naudoti ir leisti jiems atspėti.

Sumaišome avižinius miltus su augaliniu gėrimu ir paliekame pastovėti. Avižos labai sutraukia drėgmę, tad netrukus masė sutirštės.

Obuolius nulupame, išimame sėklas ir sutarkuojame smulkia trintuve.

Į tešlą suberiame tarkuotus obuolius, kokosų drožles bei pagardiname druska ir cinamonu.

Iš gautos masės kepame blynus įkaitintoje ir kokoso aliejumi pateptoje keptuvėje, kol gražiai pagelsta. Tiekiame su jogurtu, šviežiomis ar šaldytomis uogomis arba vaisiais.

Šis blynų receptas man gimė netikėtai, kai reikėjo pabaigti šaldytuve laukiančius varškę ir kokoso gėrimą (pieną). Buvo taip skanu, kad netrukus kartojau vėl! Patiko ir skonis, ir tai, kad jie buvo tokie sotūs.

Visus produktus sumaišome iki vientisos masės.

Įkaitiname vaflinę keptuvę, ją patepame lydytu sviestu ar lašinio gabalėliu ir liejame plonus blynus. Skaniausi vos iškepę.

Raugintus kopūstus galima naudoti ne tik salotoms ar troškiniams, bet ir blynams. Šaltuoju sezonu rekomenduoju valgyti raugintas daržoves, kuriose gausu gerųjų bakterijų – probiotikų. Tad jas valgant gerinama žarnyno veikla, nuo kurios didele dalimi priklauso organizmui svarbių medžiagų įsisavinimas, stiprus imunitetas ir gera savijauta.

Tiesa, pakaitinus didžioji jų dalis sunyksta, bet prebiotikai – tirpios skaidulos ir didžioji dalis vertingų medžiagų išlieka. Bet kokiu atveju daug geriau nei miltiniai blynai.

Kopūstų skystį nuspaudžiame ir gerai išmaigome rankomis.

Sudedame miltus, įmaišome kiaušinį.

Riebalais patepame keptuvę ir kepame nedidelius blynelius virš vidutinio dydžio kaitros. Tinka kepti ir vaflinėje. Skanu valgyti su žirneliais ir natūraliu jogurtu.

Skanaus!