Profesorius atsakė, kodėl vištienos sultinys nuo seno laikomas naudingu imuninei sistemai

Kaip pasakoja Vilniaus universiteto profesorius, klaidinga manyti, kad tik vitaminai padeda stiprinti mūsų imuninę sistemą. „Tiesa ta, kad ne mažiau svarbūs yra baltymai, o ypač – visaverčiai, kurių sudėtyje yra visos aminorūgštys, nes organizme esančios imuninės ląstelės taip pat nėra amžinos. Vienoms jų žūvant, susidaro naujos ląstelės, kurių statybai yra reikalingos aminorūgštys, todėl baltyminis visavertiškumas yra labai svarbus.

Vištienos krūtinėlės raumenys yra puikus visaverčių baltymų šaltinis. Baltuosiuose raumenyse yra ypatingai gerai subalansuotos aminorūgštys. Juk ir raumenis auginantys sportininkai valgo būtent vištos krūtinėlę. Vištienos šlaunelė taip pat turi amirorūgščių ir baltymų, bet jei lygintume biologinį visavertiškumą, tai baltieji raumenys yra ypatingai naudingi dėl imuninių ląstelių statybos“, – pastebėjo visuomenės sveikatos specialistas.

Be visų visaverčių produktų pasirinkimo svarbus ir ruošimo būdas. Profesorius primena, kad verdant vištieną dar prieš dedant ją į puodą svarbu nuimti riebalus ir odelę. Jei įsigijote jau paruoštą maisto gaminimui paukštieną, nieko daryti nereikės. „Tačiau kepant svarbu nuimti odelę prieš patiekimą. Būtent apkeptoje odelėje yra aptinkama didelė sočiųjų riebalų koncentracija, o tai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Žinoma, visiškai nedidelis kiekis riebalų retkarčiais nepakenks, tačiau reikėtų žinoti, kad pašalinus riebalus ir odelę lieka raumeninis audinys, kuris yra itin vertingas.

Gaminant sultinį patariama naudoti raumeninį audinį ir kauliukus bei virti ne trumpiau nei dvi valandas. Taip jūsų sultinyje bus gausu ekstraktinių medžiagų, kurios paprastai būna azotinės irbeazotės. Ekstraktinės medžiagos padeda lengviau virškinti, pasižymi stimuliuojančiu ir imuninę sistemą stiprinančiu poveikiu. Tačiau svarbu prisiminti, kad maistas negali būti ir vaistas. Kaip ir atvirkščiai. Maisto poveikis sveikatai buvo pastebėtas jau gilioje senovėje ir ši informacija buvo perduodama iš kartos į kartą. Pavyzdžiui, vištienos sultinys turtingoje ir įvairialypėje liaudies medicinos praktikoje buvo naudojamas kaip puiki gydomoji profilaktinė priemonė“,–pastebėjo prof. dr. R.Stukas.

Profesoriaus R.Stuko pasiteiravus, kokiomis mitybos taisyklėmis patariama vadovautis, pašnekovas pastebėjo, jog reikėtų prisiminti, kad sveika mityba padeda užkirsti kelią įvairiems susirgimams. Nemažai specialistų šiandien rekomenduoja vadovautis taisykle 80/20, kuri reiškia,kad 80 proc. suvartojamo maisto turėtų būti sveikatai palankus, o likusius 20 proc. gali sudaryti mėgstami ar norimi, tačiau ne tokie sveikatai palankūs produktai.

„Jei žiūrėtume ir į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą maisto pasirinkimo piramidę, kurioje sudėlioti produktai pagal reikalingas proporcijas, turbūt panašūs procentai ir būtų. Piramidės viršūnėje matysime produktus, kurių rekomenduojama nevalgyti daug ir jie yra įvardijami kaip nepalankūs sveikatai (saldumynai, gyvulinės kilmės riebalai, cukrus, druska ir kt.).

Rinktis 80/20 principu būtų tikrai gerai ir rekomenduojama, bet tyrimai rodo, kad daugelio lietuvių mityba neatitinka to ir nėra palanki sveikatai, o pokyčiai teigiama linkme nėra tokie greiti. Renkantis produktus naudinga atkreipti dėmesį ir į „Rakto skylutės“ simbolį ant pakuočių. Tai yra nekomercinė sveikatai palankesnių maisto produktų ženklinimo sistema, kuri yra skirta pirkėjams suprasti, kurie tos pačios grupės produktai turi mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų ir pan.“, – pasakojo Vilniaus universiteto profesorius.

Reikės:

Iš pradžių nuplauname visus produktus ir susmulkiname. Keletą minučių apkepus vištieną įdedame ją į vandenį, sudedame susmulkintas daržoves ir verdame 2 val. ant silpnos ugnies. Likus virti keliasdešimt minučių rekomenduojama sudėti prieskonius ir lauro lapus. Galiausiai viską nukošiame, o patiekiant papuošiame pasirinktais žalumynais. Sultinys puikiai tinka su kibinais ar mėgstamomis bandelėmis.