Apie šių produktų galiojimo datas dažnas pamiršta, mat įprasta manyti, jog tai tiesiog amžinas maistas. Kuriems produktams iš tiesų gali būti suteiktas toks titulas ir ar ilgai negendantis maistas pasižymi bent kokia nauda sveikatai, pasakoja profesorius Rimantas Stukas.
Kada suintensyvėja „amžinų“ produktų paklausa
Ilgo galiojimo produktai dažnai perkami ir laikomi kaip maisto atsargos.
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad ilgai negendantys produktai perkami visada – dalis žmonių natūraliai jaučiasi saugiau, kai namuose turi pakankamai maisto atsargų, tad reguliariai stengiasi papildyti ilgai galiojančių produktų rezervus.
„Tačiau įvykus kokiems nors sukrėtimams visuomenėje, kai žmonės pasijaučia nesaugūs, šių produktų pardavimai ženkliai šokteli. Tokią visuomenės reakciją į stresą bei nežinomybę stebėjome ir šį pavasarį prasidėjus karui Ukrainoje, ir pandemijos pradžioje – nutikus ekstremaliems įvykiams, ilgo galiojimo produktų paklausa suintensyvėja nuo keliasdešimt procentų iki keleto kartų“, – sako E.Dapkienė.
Svarbios ir laikymo sąlygos
Profesorius R.Stukas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, atkreipia dėmesį, jog nepaisant ilgo galiojimo termino, absoliučiai amžino maisto nėra, tad vartotojams pataria nepamesti sąmoningumo ir nepulti pirkti tam tikrų produktų visam likusiam gyvenimui.
„Kaip ir visur, taip ir su ilgai negendančiais produktais turime būti atsargūs. Žinoma, čia gamintojai nurodo ne „galioja iki“, o „geriausia iki“ indikaciją. Tai reiškia, kad ir pasibaigus terminui, dar galime juos vartoti, bet tikrai ne visą amžinybę. Šioje vietoje labai svarbu laikymo sąlygos. Pavyzdžiui, jei pradarytas kruopas ar miltus laikysime ne sandariai arba nesilaikant gamintojų nurodomos santykinės oro temperatūros ar drėgmės, tikrai atsiranda rizika ir pelėsiui, ir kokiems nors mikroorganizmams užsiveisti. Tokiu atveju produktas gali sugesti ir nesulaukus galiojimo termino pabaigos“, – įspėja profesorius.
Anot R.Stuko, ilgai galiojančius produktus prieš gaminant ar vartojant būtina gerai apžiūrėti: ar nepakitusi jų spalva, konsistencija, ar nėra atsiradusio netipinio kvapo.
„Tam tikri produktai, sudėtyje turintys riebalų, ypač polinesočiųjų riebalų rūgščių, ilgainiui oksiduojasi ir gali apkarsti. Taip gali nutikti net ir su kruopomis, ypač smulkintomis.
Vis dėlto, jeigu vartotojas mato, kad produktas atrodo visiškai nepakitęs, nors yra prastovėjęs gana ilgą laiką, jį gaminti ir vartoti galima. Tik reikia atminti, jog biologinė vertė gali būti šiek tiek mažesnė. Čia, sakykime, kaip ir su bulvėmis ar obuoliais – išlaikyti per žiemą jie bus nesugedę ir valgomi, bet ką tik nuimtas derlius visuomet turės didesnę vitaminų koncentraciją“, – vertę lygina R.Stukas.
Kalbėdamas apie amžinais laikomus produktus, profesorius sako, kad kone pirmu numeriu visų įvardijama druska taip pat turi išimčių.
„Atkreipčiau dėmesį į specialistų rekomenduojamą vartoti juoduotą druską, kuria tikimasi ne tik papildyti organizmo jodo atsargas, bet ir apsaugoti skydliaukę. Būtent ši druska turi savo galiojimo terminą, nors sūri išlikti gali kone amžinai. Jei mes nežiūrėsime į pakuotėje nurodomas laikymo sąlygas ir galiojimo terminą, tas jodas ilgainiui tiesiog išgaruos ir naudos iš tokios druskos liks kaip ir visų kitų – minimaliai“, – pažymi R.Stukas.
Atkreipia dėmesį konservuotus produktus ir jų priedus
Tarp atsargų ateičiai, kurios taip pat pasižymi ilgesniu galiojimo terminu, dažnas pirkėjas renkasi įvairias konservuotas daržoves: pomidorus, alyvuoges, įvairias ankštines ir kitas daržo gėrybes. Nors šviežias jų pasirinkimas visuomet bus sveikatai palankesnis, profesorius R.Stukas rekomenduoja atkreipti dėmesį į etiketeje nurodomą sudėtį.
„Produktų vertę mažina tik konservavimui naudojami priedai – didelis druskos ar cukraus kiekis, taip pat actas. Jei šių priedų naudojama saikingai, terminis apdorojimas tik nestipriai sumažins vitamino C kiekį, o štai ypač sveikatai naudingos skaidulos konservuotuose daržovėse išlieka. Tad jei norisi tokių produktų visuomet turėti po ranka, tai nebus prastas pasirinkimas“, – pataria R.Stukas.
Profesorius priduria, kad renkantis konservus ypač svarbu atsižvelgti į pirmąją gaminio sudėtinę dalį – jei tai mėsos ar žuvies konservai, jų santykinė dalis turi būti didžiausia. Vis tik, ne mažiau svarbios ir kitos konservuose esančios medžiagos, į kurių sudėtį būtina žiūrėti atsakingai: „Konservuotuose produktuose dažnai būna gausu riebalų, įvairių konservantų, dažiklių bei skonio stipriklių. Kuo jų daugiau, tuo produktas maistine verte bus menkavertiškesnis. Nors lentynoje tokį konservą galima išlaikyti gana ilgai, sveikatai jis neatneš naudos“.
Keletas patarimų
„Įvairios kruopos yra turbūt populiariausias maistas, perkamas kaip atsargos. Vyrauja nuomonė, kad grikiai yra lietuvių perkamiausios kruopos, tačiau statistika rodo, kad anksčiau jie sudarydavo 5 proc. visų nuperkamų kruopų ir tik šiemet pavasarį grikių dalis ūgtelėjo iki 8 procentų. Iš tiesų patys perkamiausi yra ryžiai, sudarantys daugiau nei trečdalį visų mūsų prekybos tinkle įsigyjamų kruopų“, – pasakoja E.Dapkienė.
Anot R.Stuko, tinkamai, sandariai laikomi baltieji ryžiai galioja apie 30 metų. Jų giminaičiai rudieji ryžiai yra maistingesni, tačiau pasižymi kur kas trumpesniu galiojimo terminu.
Įdomu tai, kad konservavimui dažnai naudojamas priedas – actas – taip pat pasižymi ilgu galiojimo terminu. Daugelis dėl šios priežasties actą laiko tolimesnėse spintelėse kambario temperatūroje, tačiau ekspertų teigimu, geriausiai savo savybes actas išlaiko šaldytuve. Kambario temperatūroje esančiame acte toliau vyksta fermentavimosi procesai, o tai gali pakeisti šio produkto skonį.
Medus iš tiesų gali ilgai stovėti ir negesti, tačiau bėgant laikui, silpsta jo nauda arba kitaip – mažėja jame esančios biologiškai aktyvių medžiagų. Be to, ilgai laikomas medus gali susicukruoti ar pakeisti spalvą. Žinoma, toks medus apsinuodijimo nesukels, bet jo vertė sumažės. Padėti medui išlaikyti šviežumą galima laikant jį vėsioje vietoje, o suminkštinti jį padeda indas šilto vandens, į kurį įmerktą stiklainį reikia pamaišyti.
Jei manote, kad prieskoniai ir džiovintos žolelės taip pat gali tarnauti neribotą laiką, tai nėra teisinga. Maltų prieskonių nereikėtų laikyti ilgiau nei tris mėnesius, o, pavyzdžiui, pipirų, kmynų ar kuminų – ne ilgiau nei 8–10 mėnesių.
Įvairūs liofilizuoti vaisiai, uogos ir daržovės dėl unikalaus liofilizavimo proceso, saugant juos ne aukštesnėje kaip 39 laipsnių temperatūroje, galioja net iki 5 metų.
