Paaiškino, kuris actas labiausiai tiks daržovėms konservuoti ar salotoms, o kuris – namams valyti

Labiau patyrę ekspertai priduria, jog actas vertas net daugiau nei nepamainomo pagardo titulo – tai ir puiki valymo bei dezinfekavimo priemonių alternatyva. Tačiau kaip išsirinkti iš daugybės rūšių ir ar visos jos pasižymi vienodu universalumu?

Jei kulinarijoje apsiribojate vien tradiciniu obuolių actu, eksperimentams virtuvėje neabejingi žinovai tikrai patartų praplėsti acto atsargas. 

Pavyzdžiui, raudonasis ar baltasis vyno actas patiekalams suteikia išskirtinio vyno skonio ir aromato, o paskanintas atitinkamomis žolelėmis ar uogomis puikiai tinka net desertams gaminti. 

Baltojo vyno actu gardinamos salotos, jūros gėrybių, paukštienos patiekalai, be to, jo pilama gaminant daržovių troškinius ar sviesto padažus. 

Ispaniškasis chereso actas, sumaišytas su alyvuogių aliejumi ir žolelėmis, tampa nepakartojamu salotų užpilu, tinka grilio patiekalams gardinti. 

Na, o tirštesnės tekstūros iš vynuogių misos gaminamas balzaminis actas pasižymi puikiai suderintu saldumo ir rūgštumo balansu, todėl vienas kitas jo lašelis dažnai sutinkamas ožkos sūrio, keptų daržovių, špinatų ar gražgarsčių salotų patiekaluose, taip pat juo gardinami išskirtiniai desertai, braškių skanėstai. 

Azijos virtuvės patiekalams dažniausiai naudojamas ryžių actas – jo aromatas bei skonis atsiskleidžia derinant prie sušių ar sriubų, gardinant makaronų patiekalus, praturtinant padažų ar troškinių skonį.  

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pasakoja, kad obuolių, vyno ar balzaminį actą žmonės intensyviausiai naudoja šiltuoju sezonu, kai pradedamas konservuoti užderėjęs šviežių daržovių derlius.

„Įvairių rūšių acto pardavimai vasarą šokteli į viršų, tačiau šis produktas populiarus ištisus metus, o šiemet fiksuojame apie 11 proc. išaugusią paklausą. Pirkėjai renkasi iš daugybės acto rūšių – nuo didesnės koncentracijos spirito acto, populiaraus obuolių bei vynuogių acto, taip pat vyno, ryžių ir net pomidorų, figų ar kriaušių. Per metus prekybos tinklo parduotuvėse nuperkama virš pusantro milijono litrų acto – toks kiekis pripildytų daugiau nei pusę olimpinio baseino“, – pasakoja E.Dapkienė. 

Actas pelnytai gali būti vadinamas ekologiška, efektyvia ir nebrangia priemone, kai kalba pasisuka apie valymą. Pavyzdžiui, viskas, kas pasidengia kalkėmis – nuosėdos ant čiaupo, dušo galvutės, dušo kabinos, virduliai ir panašiai – gali būti lengvai išvaloma actu. Tereikia 9 proc. koncentracijos actu suvilgyti storesnį popierinį rankšluostį ir juo apsukti arba iškloti apkalkėjusias vietas, palaikyti bent keletą valandų ir nuvalyti kalkes kempinėle bei vandeniu. 

Tokiu pat actu galima nesunkiai išvalyti šiukšlinių sieneles, unitazo nešvarumus, šaldytuvą. 

Lygiomis dalimis su vandeniu skiestas obuolių actas puikiai dezinfekuoja pjaustymo lenteles ir virtuvinius paviršius, jis gali būti naudojamas kaip dezinfekavimo priemonė valant grindis. 

Actą galima naudoti vietoje skalbinių skalavimo skysčio – jis minkština vandenį ir panaikina įsisenėjusius kvapus.

„Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorė Brigita Baratinskaitė atkreipia dėmesį, jog pagrindinė medžiaga, esanti visų rūšių acte, yra acto rūgštis, kurios koncentracija maistui tinkamame naudoti acte siekia nuo 4 iki 9 procentų. 

„Actas nuo seno naudojamas maisto gamyboje kaip rūgštingumą reguliuojanti priemonė, o dėl antibakterinio ir priešgrybelinio poveikio tai vienas pagrindinių ingredientų konservuojant daržoves bei vaisius. 

Nelygu iš ko actas pagamintas – grūdų, vaisių, uogų – skiriasi jo skoninės bei maistinės savybės, spalva bei konsistencija. Pavyzdžiui, spirito actas nepasižymi jokiais ypatingais poskoniais, tačiau jis puikiai atlieka konservanto ir valiklio funkcijas. 

Toks pats universalus, tik dažnai ne toks koncentruotas yra obuolių bei vynuogių actas. Brangesnės vaisių ir uogų acto rūšys dėl savitų skoninių savybių vertingesni kulinarijoje kaip padažų ingredientai, pagardai salotoms, užkandžiams ar net desertams“, – teigia B.Baratinskaitė ir dalijasi trimis naudingais receptais.

Obuolius nuplaukite, supjaustykite stambesnėmis skiltelėmis, nenulupdami žievelės ir neišimdami sėklų. Palikite skilteles kambario temperatūroje, kol šios paruduos. Vėliau perdėkite obuolius į stiklinį indą ir užpilkite litru saldinto vandens (100 g cukraus ištirpinkite 1 l vandens). Uždenkite viską marle arba plonu audeklu ir palikite stovėti tamsioje šiltoje vietoje. 

Maždaug po savaitės skystį nupilkite ir iš obuolių išspauskite sultis. Viską supilkite į indą, jį pridenkite marle ir laikykite kambario temperatūroje dar apie 2 savaites. Per šį laiką skystyje atsiras drumzlių – jas atsargiai nugriebkite ir pašalinkite. 

Dabar sultis galite supilstyti į atskiras talpas, geriausiai švarius butelius, ir brandinkite dar apie 3-4 mėn. Actą naudokite įprastiems kulinariniams ir buitiniams poreikiams.

Salotas nuplaukite, nusausinkite, dėkite į lėkštę. Ten pat dailiai sudėkite kubeliais pjaustytą arbūzo minkštimą ir voleliais susuktą kumpį. Padažui sumaišykite alyvuogių aliejų, actą, garstyčias ir medų. Apšlakstykite padažu paruoštas salotas, ant viršaus berkite grūstus pipirus ir migdolų drožles. Skanaus!

Užvirkite vandenį ir jame ištirpinkite druską, cukrų, suberkite pipirus ir lauro lapus. Po to atvėsinkite, sudėkite stambiai supjaustytus česnakus ir supilkite actą. Vištienos marinatas paruoštas. 

Vištienos ketvirčius, kulšeles, šlauneles arba visą vištą laikykite marinate maždaug 12-24 valandas. Kuo ilgiau išlaikysite, tuo bus aštresnis acto skonis. 

Po to vištieną nusausinkite ir rūkykite grilyje maždaug 1,5-2 val. 120-135 laipsnių temperatūroje iki vidinės 74 laipsnių mėsos temperatūros. Skanaus!