Bananiniai skrebučiai, kurie patiks ir mažiems, ir dideliems

Maisto švaistymo problema prasideda namų virtuvėje: tyrimas rodo, kad 6 iš 10 lietuvių nesuvartoja viso maisto ir likučius išmeta į šiukšliadėžę.

Dažniausiai išmetamas jau pagamintas, tačiau nesuvalgytas maistas, o iš pavienių produktų į šiukšlių dėžę daugiausiai keliauja duona, rodo elektroninės maisto parduotuvės „Barbora“ inicijuotas tyrimas. Tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė Eglė Juzumas dalijasi naudingais patarimais, kaip maisto švaistymo problemą sumažinti buityje ir ką daryti su nesuvalgyto maisto likučiais.

Kulinarinių idėjų nestokojanti tinklaraštininkė ir maisto fotografė siūlo pradėti nuo tinkamo maisto produktų laikymo, o į maisto likučius žvelgti kūrybiškai – jie gali puikiai papildyti naujus patiekalus. 

„Nuo pusryčių likusi avižinė košė vakarienei gali atgimti kaip blynai arba vafliai. O nuo pietų likusi mėsa puikiai pasitarnaus verdant sriubą, troškinius arba gaminant apkepus. Įvairius apkeptų daržovių, mėsos ar sūrio likučius galima paversti gardžiais pyragėliais, tereikia juos susukti į sluoksniuotą tešlą ir iškepti. Maisto likučius galima kūrybiškai panaudoti virtuvėje – tereikia pasitelkti fantaziją“, – pasakoja E.Juzumas.

38 proc. lietuvių į šiukšlių dėžę išmeta nuo pusryčių, pietų ar vakarienės likusius nesuvalgytus maisto likučius. Beveik ketvirtadalis nesuvartoja visos duonos, kuri taip pat keliauja į šiukšliadėžę. Pieno produktų ir daržovių išmeta apie penktadalis gyventojų. Mažesnė dalis išmeta vaisius, kruopas ir mėsą.

„Tyrimas parodė, kad išmetamų maisto likučių nelieka beveik trečdalyje namų virtuvių. Norėtųsi, kad šis skaičius didėtų ir maisto išmestume kuo mažiau. Apklausa parodė, kad maistą dažniau švaisto jaunesni gyventojai, galbūt turintys mažiau laiko planuoti savo apsipirkimus ir maisto gaminimą.

Tokiu atveju rekomenduojame užsakant maistą į krepšelį dėti tik artimiausioms dienoms reikalingus produktus, kurie neužsistovėtų šaldytuve, kol baigsis jų galiojimas. Apsipirkimo galimybių įvairovė dabar leidžia atsakingiau pirkti maistą net ir neplanuojant savaitės meniu į priekį“, – vienu iš būdų sumažinti maisto švaistymą dalijasi „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Kol 63 proc. apklaustųjų maisto likučius tiesiog išmeta, likusieji randa būdų juos sunaudoti. Populiariausias – maisto likučių sunaudojimas gaminant kitus patiekalus. Taip švaistymo išvengia 27 proc. gyventojų, 25 proc. nurodė maisto likučius atiduodantys savo augintiniui. Tyrimas parodė, kad gana paplitęs Lietuvoje ir kompostavimas – 22 proc. respondentų nurodė nesuvalgytą maistą kompostuojantys.

Kadangi duoną iš maisto produktų išmetame dažniausiai, tinklaraštininkė E.Juzumas dalijasi patarimais, ką daryti su nesuvalgyta duona.

Pradėti reikėtų nuo įvertinimo, kiek namuose yra duoną valgančių žmonių. Tinklaraščio „Mano vaikas valgo viską“ autorė pataria pirkti kiek mažesnes duonos pakuotes ir jas suvartoti, kol duona nesugedo.

„Jeigu duoną valgote taip retai, kad suvartoti visos nepavyksta – visada galima užšaldyti. Duoną įdėkite į sandarų maišelį, užrašykite tos dienos datą ir dėkite į šaldymo kamerą. Prireikus, duoną ištraukite iš kameros ir atšildykite, geriausia tai daryti orkaitėje. Išimkite norimą kiekį riekelių ir ant popieriumi išklotos skardos pašaukite 5 minutėms į 160 laipsnių įkaitusią orkaitę. Jei užšaldėte visą kepalą, šildymas truks apie 25-30 minučių“, –  pataria tinklaraštininkė.

Itin svarbu laikyti duoną tinkamai, kad ji išliktų šviežia, minkšta ir nesupelytų. Net ir mažiausias pelėsis pažeidžia visą duonos kepalą. Pastebėjus jį, rekomenduojama duoną išmesti ir kruopščiai išvalyti tą vietą, kurioje ji gulėjo – taip bus išvengta tolesnio pelėsio formavimosi.

„Duoną geriausia laikyti duoninėje, kurią būtina tinkamai prižiūrėti – dažnai plauti ir gerai išdžiovinti. Taip pat galima laikyti popieriniame maišelyje. Dauguma žmonių duoną laiko šaldytuve, manydami, kad tai padės užkirsti kelią duonos pelijimui. Laikant šaldytuve, pagreitinamas duonos senėjimo procesas – pradeda kristalizuotis duonoje esantis krakmolas, keičiasi duonos tekstūra, ji praranda turimą skonį ir greičiau išdžiūsta, trupa“, –  pasakoja E.Juzumas.

Pasak maisto tinklaraštininkės, reikėtų stebėti namuose esančio maisto būklę ir galvoti apie jo panaudojimą. Jeigu matote, kad namie yra dar daug duonos, tačiau greitu metu neplanuojate teptis sumuštinio ar kitaip suvalgyti, duonos nereikėtų laikyti – panaudokite ją patiekalams gardinti ar ruošti.

„Kai matau, kad namuose duonos jau nebesuvalgysime, paskrudinu ją ir supjaustau kvadratėliais – duonos skrebučiai puikiai tinka sriuboms ir salotoms gardinti. Taip pat paskrudintą arba sausą duoną galima sutrinti ir iš jos padaryti džiūvėsėlius, kurie tiks kepiniams apvolioti“, – patarimais dalijasi maisto fotografė.

Duonos perteklius arba sudžiūvusi duona gali virsti ir gardžiais patiekalais. E.Juzumas dalijasi bananinių skrebučių receptu, kuriam galima panaudoti namie susikaupusį duonos perteklių arba sudžiūvusią duoną. Receptas ypač patiks mažiesiems namų gyventojams.

1. Į dubenėlį sudėkite riekėmis pjaustytą bananą ir sutrinkite šakute arba bulvių košės grūstuvu. Įmuškite kiaušinį ir gerai išmaišykite.

2. Supilkite pieną ir darkart gerai išmaišykite.

3. Jei norisi, plakinį galite paskaninti žiupsneliu cinamono.

4. Įkaitinkite vaflių keptuvę. Pamirkykite duonos riekelę iš abiejų pusių kiaušinio plakinyje ir kepkite po 1 minutę iš abiejų pusių.

5. Tą patį pakartokite su antrąja riekele.

6. Į nedidelį puodelį suberkite šaldytas mėlynes, suberkite cukrų ir gerai išmaišykite. Įjunkite vidutinę kaitrą ir šildykite, kol uogos sušils ir išleis sultis.

7. Išjunkite ir įmaišykite maltą vanilę arba vanilinį cukrų. Mėlynes galima keisti šaldytomis vyšniomis. 

8. Vaflius patiekite su graikišku jogurtu ir šiltu mėlynių padažu.