Šefo patarimai, kaip ir kuo geriausia pagaląsti peilius

Tiesa yra kitokia, ir kai kam ji galbūt pasirodys labai liūdna, bet galąsti reikia visus peilius. O logika labai paprasta: kuo daugiau peilis naudojamas, tuo greičiau jis atbunka.

Žinoma, yra specialistų, kurie teigs, kad gali ir kirviu dirbti, bet savo kelyje aš juos visada stengiuosi apeiti. Norint, kad peiliai tarnautų ilgai ir atliktų savo pagrindinę pjaustymo funkciją, juos privalome karts nuo karto pagaląsti.

Kaip tik apie tai ir yra ši tema – noriu supažindinti ir papasakoti apie galandimo procesą ir ypatumus.

Pradžioje reikėtų susipažinti su galandimo būdais, o vėliau pasirinkti sau tinkamą ir niekur neskubant prisijaukinti vieną ar kitą galandimo techniką.

Pirmasis – tai rankinis peilių galąstuvas. Šio galąstuvo kaina svyruoja nuo 3 iki 200 eurų. Juo paprasta naudotis ir jis yra puikus namų pagalbininkas. Nors ir trumpam, tačiau veiksmingam peilių ašmenų atkūrimui tiks puikiai.

Už kokybiškesnį galąstuvą mokėsite daugiau. Porą eurų kainuojantis galandimo prietaisas po poros pratraukimų jau ims skleisti garsus, panašius į tuos, kuriuos skleidžia lovos, kuriose buvo išmiegota ne vieną dešimtmetį. Tad po poros sesijų šis garsas ims jus erzinti, ir nekokybiškas galąstuvas tikrai atsidurs šiukšlių konteineryje.

Nesiūlau pirkti ir brangiausio varianto, jis gali siekti ir kelis šimtus eurų. Tokie galąstuvai skirti įmonėms, kuriose peilis tampa kasdien ir gausiai naudojamu įrankių. Tokius peilius gali tekti galąsti net kas keletą dienų.

• Namams, manau, puikiai tiks galąstuvas, kurio kaina yra apie 30 eurų. Aišku, už 50–60 eurų galėsite įsigyti elektrinį galąstuvą, kuris sutaupys jūsų brangų laiką.

• Bet kokiu atveju – rinktis turite patys. Pagrindinis dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį perkant šio pobūdžio galąstuvą, tai diskai. Rekomenduoju ieškoti mechanizmo su diskais, kurie dengti deimantiniu sluoksniu. Tokio modelio galąstuvai tiks visokio tipo peiliams.

Dažniausiai pirkdami elektrinį galąstuvą rasite ir instrukciją, kaip juo naudotis. Visų jų principas yra vienas: braukiant peilį per diskus pirmojoje sekcijoje jį pagaląsite, o antra skirta peilio poliravimui. Vienintelis dalykas, kurio reikėtų vengti – tai spausti peilį arba naudoti jėgą braukiant ašmenį per diskus. Stipriai spausdami sugadinsite galąstuvą ir peilio ašmenį.

Dar vienas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – tai peilio kampas. Idealiausias yra tarp 17 ir 22 laipsnių. Brangesni galąstuvai yra sumodeliuoti tokiu kampu, naudojantis pigesniais teks patiems jį „pagauti“. Žinant šiuos du svarbius dalykus, galima pradėti galąsti peilius.

Lengvais rankų mostais prabraukiant keletą serijų po dešimt kartų pirmoje ir tiek pat pakartojant antroje sekcijoje. Po galandimo būtina nuplauti peilius. Pagalandę peilį laikydamiesi rekomendacijų, galėsite vėl be problemų pasiraikyti ne tik „daktariškos“ dešros, bet ir pomidorą ar papriką.

Antrasis – tai galandimo akmuo (angl. whetstone). Dar ir dabar prisimenu senelį, sėdintį šalia daržinės ir kojos paspaudimais sukantį didžiulį akmenį, į kurį galąsdavo dalgius ir kitus ūkiui reikalingus įrankius. Dabar tas akmuo atrodo šiek tiek kitaip, bet principas išlikęs tas pats. Lengvu rankos judesiu ašmuo atkuriamas, kai braukiame peilį per akmenį.

Dar vienas akmuo, kurį aš ir pats naudoju jau gerą dešimtmetį – tai vandens akmuo (angl. water stone). Abiejų akmenų principas yra tas pats, tik pastarasis naudojamas laikant akmenį vandenyje ir idealiausiai tinka japoniškiems peiliams galąsti.

• Kiekvienas akmuo turi skirtingą rupumą (angl. grit). Akmuo gali turėti ir du skirtingus paviršius. • Rupumas leidžia atkurti peilio ašmenį.

• Rupumas prasideda nuo 200 ir gali būti iki 30 000.

• 200, 1000 ir 4000, mano manymu, trys akmenys, kurių užteks išlaikyti peilius aštrius ilgus metus.

• Galandant pradedame nuo mažiausio grublėtumo (200).

• Braukiama palenkus peilį 17–22 laipsnių kampu per visą ašmenį iš abiejų pusių.

• Galandimas reikalauja koncentracijos ir šiek tiek laiko.

Gaila, bet perkant akmenį tikrai nerasite instrukcijos, kaip juo naudotis. Prieš pradedant galąsti vandens akmuo turėtų bent valandą laiko praleisti vandens vonelėje. Vanduo čia tarsi lubrikantas, kuris leidžia greičiau pagaląsti peilį.

Akmuo guldomas ant lygaus paviršiaus. Dažnai jie turi specialų stovelį, kuris prilaiko akmenį. Jei tokio nėra, rekomenduoju pasitiesti sudrėkintą rankšluostį, kad akmuo kuo mažiau judėtų. Tuomet lėtais judesiais peilis braukiamas per akmens paviršių. Pradedant nuo mažiausią rupumą turinčio akmens, baigiant didžiausiu. Svarbu laikyti tinkamą kampą tarp 17 ir 22 laipsnių.

Palengvinti šiam procesui yra specialūs kampučiai, kurie bus puikus pagalbininkas dar neįgudusiai virėjo rankai. Braukti reikia per visą geležtę. Nuo smaigalio iki geležtės pėdos. Savo peilius aš galandu serijomis po dešimt kartų. Kiekvienai pusei skirdamas nuo 5 iki 10 serijų, kiekvieno rupumo akmeniu.

Vandens akmenį galite įsigyti nuo 20 iki 100 eurų. Jis, mano manymu, skirtas labiau virtuvėje besidarbuojantiems žmonėms, kurie į peilį žiūri kaip į partnerį, darbo įrankį, o ne kaip į daiktą sumuštiniui susitepti.

Trečias būdas – galbūt pats paprasčiausias, tai nunešti peilius galandimo meistrui. Jis paruoš juos ir nereiks sukti galvos ir skaityti rašinėlių apie peilio galandimą. Vieną kartą ir pats pasinaudojau šia paslauga, tačiau teko į savo žodyną įtraukti papildomų keiksmažodžių. Dedė Stasikas, kuris prisistato esąs galandimo meistras, „puikiai“ nudrožė ašmenį, po tokios procedūros teko peilį išleisti į išankstinę pensiją.

Jei ketinate pasinaudoti šia paslauga, pradžioje įsitikinkite, ar meistras tikrai turi tam tinkamą įrangą (deimantinį galąstuvą), o ne šiaip yra koks auksarankis, kuris galanda viską, pradedant dalgiu, baigiant automobilių detalėmis.

Dar vienas dalykas, kuris yra priskirtas galąstuvų kategorijai, tai buityje vadinamas pagalys arba brūkštas, kuris dažnai naudojamas restoranų virtuvėse. Pagrindinė jo savybė, liaudiškai kalbant, nuvalyti dulkes nuo peilio ašmenų, taip sulėtinant peilio šipimo procesą. Taip pat palaikyti pradinį aštrumą, tačiau čia jo funkcijos ir baigiasi. Nepaaštrintas ir toliau naudojamas peilis tampa vis bukesnis, nes ašmenų briauna toliau degraduoja ir dyla, ir joks dažnas brūkšto naudojimas to nesustabdo.

Norint, kad peiliai jums ilgai tarnautų, nepakaks vien įsigyti brangų galąstuvą, tam reikės šiek tiek kantrybės ir dėmesio. Kiekvienas prižiūrėtas peilis yra indėlis į geresnį, greitesnį maisto gaminimo procesą, galbūt patiekalas tampa net skanesnis, nes jo gamybos neapsunkina aštraus peilio paieškos ar keiksmai dėl nevykusio peilio.

Pabaigoje priminsiu vieną auksinę mintį: kaip sakė mano močiutė, jei vyras nepagalanda peilių, visada gali užsukti kaimynas. Tad laikykite savo peilius aštrius.