Būdamas devynerių dažnai leisdavau laiką kieme su vyresniais vaikais. Tuo metu apie kompiuterinius žaidimus žinojau tiek pat, kiek ir apie virėjo specialybę, tikrai dar negalvojau apie ateities planus, o viską, ką rasdavome buityje, panaudodavome žaidimams.
Peilis, žinoma, yra vienas pavojingas įrankis vaikams, tačiau virsdavo kiemo žaidimų dalimi. Tikrai nevaidinome banditų ar plėšikų, rodos, jį naudojome žaidimui pavadinimu „žemė“.
Dar dabar prisimenu iš namų patyliukais išneštą peilį, kuris tuo metu namuose buvo pagrindinis virtuvės pagalbininkas. Žinoma, už tokias išdaigas teko „atsiskaityti“ tėvams.
Kitos pažinties su peiliais teko laukti virš dešimtmečio, kai pradėjau dirbti Škotijoje, viename viešbučio restorane.
Puikiai prisimenu savo pirmąjį peilių rinkinį, kurį man užsakė tuometinis mano šefas. Aštuonių „Victorinox“ peilių rinkinys man buvo tikrai daugiau nei parsivesti paną iš vietinio miestelio užeigos. Dar ir dabar turiu du ar tris peilius iš savo pirmojo rinkinio, kurie kartkartėmis praverčia buityje.
Dabar savo virtuvėje naudoju „Global“ prekinio ženklo peilius. Japoniški peiliai susilaukia dviprasmiškų atsiliepimų, nes yra labiausiai padirbinėjami peiliai pasaulyje. Šio prekinio ženklo peiliais pasitikiu, jie ištikimai tarnauja mano profesionalių kulinarinių kelionių vingiuose, tačiau – kaip išsirinkti gerus peilius namams?
Nemažai aplinkinių kreipiasi patarimo, todėl pabandysiu pasidalinti savo pastebėjimais. Nenoriu jums įsiūlyti vieno ar kito prekės ženklo, nes peilis turi „lipti“ prie rankos, netgi jei turite abi kaires, tačiau pabandysiu išskirti kriterijus, kuriais vadovaudamiesi galbūt galėsite pasirinkti sau tinkamiausius.
Aš peilius skirstau į tris grupes, kad būtų paprasčiau, galima jas palyginti su automobiliais.
Peilių grupės
Pirmoji – tai sportinių automobilių klasė, brangi, reikalaujanti daug dėmesio ir priežiūros. Nuolatos turinti lankytis servise ir būti apdrausta KASKO draudimu. Tokie prekiniai ženklai, kaip „Shun“, „Global“ ir daugybė kitų, atkeliavusių iš Japonijos.
Savo išvaizda ir dizainu jie išsiskiria, dažnai varo iš proto šefus, tačiau ne tik juos, bet ir antrąsias puses, kai jos sužino peilių kainą. Puikiai subalansuoti ir nukalti dažniausiai iš Damasko plieno arba plieno lydinio.
Šie peiliai reikalauja ypatingos priežiūros, kurią vargu, ar galima užtikrinti namų sąlygomis, todėl šią kategoriją peilių rekomenduočiau palikti profesionalams.
Kaina – nuo 100 iki 400 eurų.
Antroji – verslo klasė. Tai automobiliai, kurie savo kaina ir išvaizda nusileidžia, tačiau kokybe ilgaamžiškumu ir komfortu yra lyderių sąraše. Šiai kategorijai priskirčiau tokius peilius kaip „Wusthof“, „Dick“, „Zwilling“. Visi jie atkeliavę iš Vokietijos.
Jie tvirti, dažniausiai turintys storą ašmenį, tačiau labai aštrūs ir reikalaujantys nemažai dėmesio norint juos pagaląsti. Patogūs ir kokybiški.
Kaina – nuo 50 iki 200 eurų.
Trečioji – su konkrečiu modeliu palyginti nepavyks, bet čia turėtų būti visi tie automobiliai, kurie sudaro didžiąją dalį sutinkamų mūsų keliuose. Einantys savo n-tuosius metus, neužkalamais varikliais ir tikrai neatsuktom ridom. Juos renkasi visi, juos myli visi ir jie prieinami visiems, žodžiu, populiariausieji.
Kalbant apie peilius, į šią kategoriją patenka tokie, kurie puikiai tiks namams, nes juos tinkamai prižiūrėti pavyks ir namuose. Šiai kategorijai priskirčiau „Victorinox“, „Arcos“, „Hendi“. Jie pagaminti iš minkštesnio metalo, reikalaujantys mažiau dėmesio galandant, jie kokybiški, ne itin brangūs, pritaikyti kasdieniniam naudojimui. Puikūs kainos ir kokybės santykiu. Namuose jais darbuotis tikras malonumas.
Kaina – nuo 10 iki 50 eurų.
Žinoma, dar yra ketvirtoji automobilių kategorija – tai ta, kuri jau daugiau nei metai stovi daugiabučio kieme. Dažniausiai su surūdijusių kėbulu, nuleistais ratais arba daužtu šonu. Tik laiko klausimas, kada jie nukeliaus į automobilių sąvartyną.
Taip yra ir su peiliais, kuriuos galime įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose, turguje ar pagal skelbimus, kurie kartu reklamuoja ir kosminius diskus. Tai yra pigios klastotės, kurios, mano manymu, yra tinkamos tik mano vaikystės žaidimui „žemė“. Anksčiau ar vėliau, nepateisinę lūkesčių, jie iškeliauja į šiukšlių dėžę.
Peilių tipai
Prisipažinsiu, tiksliai pasakyti, kiek yra skirtingų peilių tipų, tikrai nežinau. Mano rinkinį sudaro bent 12 jų ir dar bent 50 skirtingų elementų, vadinamų smulkiu inventoriumi. Tačiau rašyti apie peilių tipus nenoriu. Labiau linkęs duoti patarimų tiems, kurie renkasi peilius namams.
Mano manymu, kiekviena namų virtuvė privalo turėti tris pagrindinius peilius, o ar jums reikės daugiau ir skirtingų, manau, apsispręsite su laiku.
Pirmasis – vadinamas virtuvės šefo peilis. Jo ilgis prasideda nuo 15 cm ir gali siekti 30 cm. Peilio ilgis matuojamas be rankenos, tik ašmuo. Kiekvienas pasirenka sau individualų ilgį. Jei virtuvėje karaliauja moterys, užtenka ir 20 cm, jei vyrai – peilis turėtų būti ilgesnis, nes plaštakų dydžiai šiek tiek skiriasi. Šiuo peiliu galima atlikti visas funkcijas – pjaustyti, smulkinti, raikyti. Su juo praleidžiama daugiausia laiko, todėl svarbu, kad jį būtų patogu laikyti, kad nesijaustų diskomforto ir nuovargio ilgiau panaudojus.
Antrasis – išpjaustymo peilis. Peilis su siauresne geležte. Skirtas išdoroti mėsą, žuvį, o taip pat naudojamas bendriems virtuvės reikalams atlikti. Peilio ilgis neturėtų būti ilgesnis už šefo peilio ilgį.
Trečias – universalus peilis. Nedidelis, dažniausiai 12 cm ilgio peiliukas. Juo atliekami smulkūs darbai, daržovių ir vaisių valymas, išpjaustymas, drožinėjimas ir t.t.
Kas dar?
Labai abejoju, ar namie prireiks peilio filė išpjauti ar peilio sušiams pjaustyti, tačiau santoku peilis gali tikrai nepamaišyti.
Santoku peilis – japoniškas šefo peilio atitikmuo, jis skirtas naudoti visoms reikmėms, o man juo labiausiai patinka „kankinti“ daržoves. Jis neturėtų būti ilgas. Aš naudoju 20 cm ilgio santoku peilį.
Priežiūra
Norint, kad peiliai tarnautų ilgiau, privalome juos atitinkamai prižiūrėti. Tai padaryti padės keletas patarimų.
- Neplauti peilių indaplovėse, kadangi indaplovėje naudojama daug stiprių medžiagų, kurios vienaip ar kitaip gali pakenkti ašmeniui ir peilio rankenai.
- Peilius laikyti prikabintus prie sienos (ką ir jums rekomenduoju) arba stovelyje. Laikant įrankių stalčiuje peiliai daužosi, taip galima pažeisti ašmenis, jie greičiau atbunka.
- Prieš plaunant peilius sudrėkinti vandeniu, kad nereikėtų drožti šveistuku ant peilio susirinkusių nešvarumų.
- Niekada nepalikti peilių kriauklėje – mane tai labai nervina. Žinoma, dar ir todėl, kad galime susižaloti jų nepamatę.
- Visada siekti, kad peiliai būtų aštrūs, juk nežinai, kada kils noras pavalgyti, o ir įsipjovus aštriu peiliu, žaizda gyja dvigubai greičiau.
Kiekvienas save gerbiantis specialistas turi savo darbo įrankius. Kirpėja savo žirklių komplektą, mechanikas – raktų rinkinuką, šefas – peilius. Pažiūrėjus į įrankius galima pasakyti, kiek tas žmogus leidžia laiko virtuvėje, o kiek „tampydamas“ kompiuterio pelę už uodegos.
Nepaisant to, kiek jūs laiko naudosite peilius, svarbiausias dalykas, į kurį reikia sutelkti didžiausią dėmesį, jei norite, kad peiliai ilgai tarnautų, – jų priežiūra ir galandimas. Apie šiuos du svarbius dalykus dar pakalbėsiu.
Viliuosi, kad padėjau jums apsispręsti, kokius peilius rinktis. Kur juos rasti, pirkti? Manau, kiekvienas mokate suvesti kompanijų pavadinimus į paieškos laukelį. Tik verta prisiminti, kad rinkoje yra daug klastočių. Rinkitės įmones, kurios pateikia sertifikatus, išrašo čekius, suteikia garantijas, turi aptarnavimo servisus.
Geras ir kokybiškas, puikiai prižiūrėtas peilis tarnaus jums amžinai. Nepagailėkite investuoti šiek tiek daugiau pinigų.
