Smulkintos mėsos populiarumą lemia ne tiktai didelė iš jos paruošiamų patiekalų įvairovė.
Sparčiai greitėjantis gyvenimo tempas taip pat turi įtakos tam, kad namų virtuvėse karaliauja valgiai iš maltos mėsos – jie daug greičiau paruošiami nei patiekalai iš nesmulkintos mėsos.
Dar vienas privalumas – smulkinta mėsa lengviau virškinama, todėl patiekalus iš jos mielai valgo net ir tie, kurie skundžiasi virškinimo sutrikimais ar kitomis ligomis.
Taip pat tokie valgiai labiau tinka vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, negalintiems sukramtyti kieto maisto.
Tad maltos mėsos patiekalai – puikus būdas aprūpinti organizmą vertingomis aminorūgštimis, kurių nepagamina pats organizmas, gerai pasisavinamais baltymais, vitaminu B12, geležimi ir dar gausybe kitų medžiagų, dėl kurių dietologai rekomenduoja valgyti mėsą.
Kaip išsirinkti maltą mėsą? Į ką svarbu atkreipti dėmesį? Kaip tinkamai paruošti?
Apie tai – pokalbis su „Norfos“ vyriausiuoju mėsininku Dainiumi Bartošiumi.
– Parduotuvių vitrinose pirkėjai mato keletą indų su malta mėsa. Prie vienų parašyta, kad tai faršas, o prie kitų – smulkinta mėsa. Kuo skiriasi jų sudėtis ir paruošimo būdas?
– Smulkinta mėsa – tai nuo kaulų nuimta ir susmulkinta (sumalta) mėsa. O faršas yra produktas iš smulkintos mėsos ir įvairių priedų. Jame gali būti druskos, prieskonių, skaidulinių medžiagų, baltyminių produktų, kitokių priedų. Faršas gali būti iš dalies arba visiškai paruoštas kepti. Nuo smulkintos mėsos jis skiriasi ir tuo, kad ant pakuotės visada nurodoma, kokią gaminio dalį (procentais) sudaro mėsa.
– Ar galima lyginti faršą ir smulkintą mėsą? Galbūt kuris nors jų yra geresnis, sveikesnis?
– Jei faršo sudėtyje yra tik druskos ir prieskonių, manau, jis toks pat sveikas produktas kaip ir smulkinta mėsa. Bet jei į faršą pridedama daug baltyminių, skaidulinių ar konservuojančių medžiagų, kurios pakeičia dalį natūralios mėsos, tai mažina faršo maistinę vertę, skonines savybes. „Norfos“ prekybos tinkle esančio faršo sudėtyje – vien mėsa, sumaišyta su prieskoniais. Į faršą nėra dedama mėsos pakaitalų.
Rekomenduočiau rinktis faršą, kuriame mėsos procentinė dalis yra didžiausia, jame mažiausiai sudedamųjų dalių. Paruoštas faršas yra patogus tada, kai skubame ir neturime laiko jam paruošti – nusipirkus telieka suformuoti kotletukus ir išsikepti.
– Kokios rūšies malta mėsa populiariausia?
– Rinktis galima iš įvairiausių rūšių mėsos: kiaulienos, jautienos, vištienos ar jų mišinių. Tai tarp pirkėjų populiariausios maltos mėsos rūšys. Taip pat galima gaminti ir iš maltos veršienos, ėrienos, kalakutienos.
– Kaip patartumėte rinktis maltą mėsą, kad patiekalai iš jos būtų išties gardūs?
– Kad patiekalai būtų skanūs, mėsa turi būti šviežiai sumalta. Dėl to būsite ramūs arba patys maldami mėsą namuose, arba pasirinkę patikimą smulkintos mėsos pardavėją – toks ir stengiasi būti „Norfos“ prekybos tinklas. Mėsininkai kasdien „Norfos“ parduotuvėms patiekia šviežiai maltos mėsos, kuri parduodama tik tą pačią dieną. Mėsa malama nedideliais kiekiais, pagal kiekvienos parduotuvės poreikį – taip visur užtikrinamas jos šviežumas.
– Ar yra galimybė pirkėjui panorėjus sumalti mėsą „Norfos“ parduotuvėse?
– Kadangi tarp pirkėjų esame pelnę patikimo mėsos pardavėjo vardą, jie pasitiki mūsų sumaltos mėsos kokybe ir sumalti pačių pasirinktą mėsą prašo labai retai.
– Per kiek valandų ar dienų turi būti paruoštas patiekalas iš faršo ar smulkintos mėsos?
– Mėsa, ypač smulkinta, yra greitai gendantis produktas, todėl ją kuo trumpiau reikėtų laikyti ne šaldytuve, aplinkos temperatūroje. Nusipirkus mėsą ji kaip galima greičiau turi patekti į šaldytuvą arba iš jos reikėtų pradėti gaminti. Mėsos laikymo temperatūra turi būti 0–7 laipsnių Celsijaus, o smulkintą mėsą rekomenduojama laikyti 0–2 laipsnių temperatūroje.
„Šepardo“ („Piemenėlių“) pyragas.
Reikės:
- 0,5 kilogramo maltos mėsos;
- 1 valgomojo šaukšto aliejaus;
- 200 g morkų;
- 2 svogūnų;
- 200–300 g žaliųjų žirnelių (šaldytų arba konservuotų);
- šaukšto miltų šaukšto pomidorų padažo arba tyrės;
- 100 ml sultinio;
- 1 kilogramo bulvių;
- kelių šaukštų pieno;
- 25 g sviesto druskos, juodųjų pipirų.
Bulves nuskuskite ir išvirkite. Kol jos verda, paruoškite mėsos įdarą. Į keptuvę pilkite aliejaus, dėkite supjaustytą svogūną ir morkas, apkepkite. Sudėkite faršą, o kai jis pabals, suberkite žirnelius. Dėkite pomidorų padažą, berkite miltus, galiausiai supilkite sultinį, gardinkite druska, pipirais ir virkite 10 min. Kai bulvės bus visiškai minkštos, sutrinkite, įmaišykite sviestą ir kelis šaukštus pieno, pagardinkite druska.
Sluoksniuokite pyragą: į kepimo skardą aukštais kraštais dėkite sluoksnį trintų bulvių, supilkite mėsos įdarą, ant viršaus dėkite likusią bulvių košę. Galima daryti tik vieną bulvių sluoksnį: tokiu atveju į formos dugną supilkite mėsą ir uždenkite ją bulvių koše. Paviršių galite pašiaušti šakute – tuomet pyragas gražiau apskrus. Galima apibarstyti tarkuotu kietuoju sūriu.
Dėkite į 190 laipsnių orkaitę ir kepkite maždaug 30 min., kol paviršius apskrus. Valgykite karštą.
